Klastinga liga, kuri plinta ne per žmones — užtenka vieno įkvėpimo dulkėtame rūsyje

tyli graužikų platinama virusinė grėsmė

Ar kada nors šlavėte rūsį be kaukės? Kėlėte senas dėžes sandėliuke, kur dulkės kilo debesimis? Dauguma tai daro net nesusimąstydami. Bet Inga, epidemiologė iš Vilniaus, sako — būtent toks momentas gali tapti lemiamu. „Hantavirusas nesklinda tarp žmonių,” paaiškino. „Jis ateina iš pelių. Ir jam užtenka vieno įkvėpimo.”

Kas yra hantavirusas

Tai virusų grupė, kurios natūralus rezervuaras — graužikai. Pelės, žiurkės, pelėnai. Jie patys neserga. Tik nešioja. Virusas patenka į aplinką per jų šlapimą, išmatas ir seiles. Kai tos medžiagos išdžiūsta ir sujudinamos — virsta ore sklandančiomis dalelėmis.

Europoje ši infekcija gali sukelti hemoraginę karštligę su inkstų sindromu. Amerikoje — kardiopulmoninį sindromą, kuris dar pavojingesnis. Vakcinos iki šiol nėra. „Tai ne gripo rūšis,” pridūrė Inga. „Tai atskira kategorija. Ir apsauga priklauso tik nuo mūsų elgesio.”

Kaip virusas patenka į namus

Schema paprasta. Pelė palieka pėdsakus — ant grindų, lentynų, maisto pakuočių. Išmatos, šlapimas, seilės. Kai tai išdžiūsta ir kažkas pradeda šluoti, dulkės pakyla į orą. Žmogus įkvepia. Arba paliečia užterštą paviršių ir netyčia prisidengia burną.

Rizika ypač didelė uždarose erdvėse. Rūsiuose. Sandėliukuose. Pašiūrėse. Senose sodybose, kur žiemą gyvena pelės, o pavasarį ateina žmonės.

„Štai kodėl sausas šlavimas yra blogiausia, ką galima padaryti,” ramiai pasakė Inga. „Jūs tiesiogine prasme paleidžiate virusą į orą.”

Kaip apsisaugoti namuose

Pirmasis žingsnis — užkirsti kelią pelėms patekti vidun. Užsandarinti plyšius aplink vamzdžius, duris, langus. Maistą laikyti standžiuose induose. Atliekas šalinti greitai.

Jei patalpa buvo ilgai nevalyta ir yra graužikų pėdsakų — niekada nešluoti sausu šluoščiu. Pirma — sudrėkinti paviršių vandeniu su plovikliu. Tada valyti drėgnai. Mūvėti pirštines. Avėti uždarą avalynę. Po valymo — kruopščiai nusiplauti rankas.

„Tai ne paranoja,” pasakė Inga. „Tai higiena. Tokia pati kaip rankų plovimas prieš valgį.”

Ką daryti, jei buvo kontaktas

Simptomai gali pasireikšti ne iš karto. Karščiavimas. Raumenų skausmas. Kosulys. Dusulys. Virškinimo sutrikimai. Visa tai gali atrodyti kaip peršalimas — bet jei prieš tai buvo kontaktas su dulkėmis ar graužikų pėdsakais, reikia kreiptis į gydytoją ir pasakyti aplinkybes.

„Gydytojas turi žinoti, kad buvote tokioje aplinkoje,” paaiškino Inga. „Tai keičia diagnostikos kryptį.”

Vienas rūsys. Vienas valymas be kaukės. Vienas įkvėpimas. Kartais to pakanka. Gera žinia — apsisaugoti paprasta. Reikia tik žinoti, nuo ko.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like