Viena erkė gali pernešti Laimo ligą per trisdešimt šešias valandas. Viena blusų patelė padeda penkiasdešimt kiaušinėlių per dieną. Viena apvalioji kirmėlė augintinio žarnyne išgyvena mėnesius – kol šeimininkas pastebi pirmuosius požymius.
Trys skirtingi parazitai. Vienas bendras bruožas: kuo vėliau reaguoji, tuo sunkiau suvaldyti.
Kaip atpažinti, kad kažkas negerai
Blusos palieka aiškiausius pėdsakus. Nuolatinis kasymasis, ypač aplink kaklą ir uodegos pagrindą. Smulkios tamsios kruopelės kailyje – tai blusų išmatos. Padėk jas ant drėgno balto popieriaus: jei pasirodo rusvas žiedas, tai kraujas, ir blusos patvirtintos.
Erkės veikia tyliau. Po pasivaikščiojimo miške ar parke jos atrodo kaip mažas gumbelis – dažniausiai prie ausų, kaklo ar tarp pirštų. Kuo ilgiau prisitvirtinusi, tuo rizika didesnė.
Žarnyno kirminai beveik nematomi. Pirmi ženklai – svorio kritimas be priežasties, vėmimas, viduriavimas ar išpūstas pilvas. Kartais kirmėlės matomos išmatose, dažniau – ne. Todėl reguliarūs tyrimai pas veterinarą yra vienintelis patikimas būdas.
Prevencija, ne reakcija
Dauguma šeimininkų apie parazitus susimąsto, kai problema jau matoma. Bet veiksmingiausia apsauga pradedama anksčiau nei simptomai.
Veterinaro paskirti preparatai – užlašinami tirpalai, geriamosios tabletės ar antkakliai – veikia kaip barjeras. Parenkami pagal gyvūno rūšį, amžių, svorį ir gyvenimo būdą. Šuo, kasdien bėgiojantis miške, reikalauja kitokios apsaugos nei katė, niekada neišeinanti iš buto.
Svarbiausia – nuoseklumas, ne preparato kaina. Praleistas mėnuo, ir apsauga nutrūksta. Parazitai nelaukia: erkės aktyvios nuo ankstyvo pavasario, blusos veisiasi šiltuose namuose net žiemą, o kirmėlės sezono neturi.
Atskiras įspėjimas: niekada nenaudok šuns preparato katei. Daugelyje šuniškų priemonių yra permetrino, kuris katėms nuodingas ir pavojingas gyvybei. Preparatą visada parenka veterinaras.
Dehelmintizacija: grafikas, kurio būtina laikytis
Šuniukai ir kačiukai pradedami nuo dviejų savaičių amžiaus. Kartojama kas dvi savaites iki dvylikos savaičių, paskui kas mėnesį iki šešių mėnesių.
Suaugę gyvūnai dehelmintizuojami kas tris–šešis mėnesius visą gyvenimą. Dažnumas priklauso nuo rizikos: kaime, kur šunys kontaktuoja su laukiniais gyvūnais, reikia dažniau; miesto bute – rečiau, bet vis tiek būtina. Net grynai naminei katei užkrato keliai yra batai, grindys, balkonas.
Namai — antrasis frontas
Gydyti gyvūną – tik pusė darbo. Antra pusė – namai. Guoliai, grindys, kilimų siūlės: visur, kur gali tūnoti kiaušinėliai ir lervos.
Siurbk dažnai, ypač kampus ir mėgstamas gulėjimo vietas. Guolius skalbk ne žemesnėje nei šešiasdešimt laipsnių temperatūroje. Kiemo kampus, kur kaupiasi drėgmė ir šiukšlės, valyk reguliariai – būtent ten erkės ir blusos laukia naujo šeimininko.
Po pasivaikščiojimų apžiūrėk gyvūną – ausis, kaklą, tarpupirščius. Rankas nusiplauk po kontakto.
Tai ne paranoja. Tai rutina, kuri per kelias savaites tampa tokia pat įprasta kaip šuns vedžiojimas.
