Po penktos kavos puodelio vidurdienį, kai širdis daužėsi kaip po maratono, o rankos drebėjo rašant, supratau – taip toliau nebegali tęstis. Draugė farmacijos magistrantė tada pasakė žodį, kurio net ištarti nemokėjau – „adaptogenai”, ir įbruko man kažkokių miltelių maišelį su užrašu „ašvaganda”. Žiūrėjau į tuos rudus miltelius kaip į šarlatanų išmislą, bet kai po mėnesio be kavos jaučiausi energingesnė nei su trimis espresso, o miegas tapo gilus kaip vaikystėje, supratau – indai ir kinai, naudojantys šiuos augalus tūkstančius metų, turbūt žinojo ką daro. Dabar mano rytinis ritualas prasideda ne nuo kavos aparato garsų, o nuo ašvagandos arbatos su rhodiolos lašais, ir kolegos klausinėja, ar pradėjau medituoti, nes „kažkaip ramesnė ir energingesnė” atrodau.
Kas tie adaptogenai: farmacijos studentės pamoka
Draugė Ieva paaiškino taip, kad net aš, humanitarė, supratau: „Įsivaizduok, kad tavo organizmas – tai orkestras, o stresas – nepatyręs dirigentas. Adaptogenai padeda orkestrui groti darniai nepaisant dirigento.” Ji parodė tyrimus apie ašvagandos poveikį kortizolio lygiui ir rhodiolos įtaką energijos gamybai ląstelėse, bet man labiausiai įstrigo jos kursiokės istorija – mergina po burnout’o vietoj antidepresantų tris mėnesius vartojo adaptogenų mišinį ir grįžo į universitetą. Sesuo, dirbanti vaistinėje, pridėjo: „Žmonės perka kaip išprotėję, ypač tie, kurie bando mesti kavą.” Nusprendžiau duoti sau mėnesį – blogiausiu atveju grįšiu prie savo mylimos kavos.
Mano perėjimo strategija
Pirma savaitė buvo pragaras – galvos skausmas, mieguistumas, pyktis ant viso pasaulio. Bet kolega ajurvedos entuziastas patarė: „Nemeskite kavos iš karto – mažinkite po puodelį kas tris dienas.” Pradėjau iš naujo: ryte ašvagandos milteliai (pusė arbatinio šaukštelio su šiltu vandeniu ir medumi), po pietų – rhodiolos lašai (15 lašų į vandenį), vakare – ramunėlių arbata su pasifloros ekstraktu. Kavą mažinau taip: pirmą savaitę – 3 puodeliai, antrą – 2, trečią – 1, ketvirtą – tik žalioji arbata ryte.
Netikėti draugai kelyje
Mama pasiūlė eleuthero šaknies tinktūrą („sovietmečiu visi sportininkai gėrė”), kaimynė biotechnologė davė paragauti savo naminio čagos grybo nuoviro („geriau nei kava, pamatysi”), o sporto klubo trenerė rekomendavo maca miltelius į rytinį kokteilį. Pradėjau eksperimentuoti: ašvaganda + rhodiola rytais veikiadieniams, eleuthero + maca savaitgaliams, čaga kaip popietės gėrimas. Vyras juokėsi, kad virtuvės lentyna atrodo kaip vaistažolių parduotuvė, bet kai pamatė, kad 23 valandą jau miegu, o ne vartausi lovoje, pats pradėjo klausinėti apie dozavimą.
Mėnesio pokyčiai, kurių nesitikėjau
Po dviejų savaičių pastebėjau, kad rytais atsibundu be žadintuvo ir be to „zombie” jausmo. Trečią savaitę dingo popietinis nuovargis – tas 15 valandos „mirties” momentas, kai norėdavau užmigti po stalu. Energija tapo tolygi visą dieną, be kavos sukeliamų „amerikietiškų kalnelių”. Miegas – na, čia tai stebuklas – užmiegu per 15 minučių (anksčiau vartydavausi valandą) ir miegu iki ryto be pabudimų.
Juokingiausia, kad nebepykstu eismo kamščiuose – tas nuolatinis nervingumas, kurį laikiau charakterio bruožu, pasirodo, buvo kofeino pasekmė. Draugės sako, kad „kažkaip švytinti” atrodau, nors aš tik šypsausi – kai organizmas pagaliau ilsisi naktimis, turbūt ir veidas kitaip atrodo. Gydytoja per profilaktinį patikrinimą nustebo: „Kraujospūdis kaip dvidešimtmetės, kas pasikeitė?”
Dabar esu adaptogenų „evangelistė”
Taip, tapau ta žmogumi, kuris visiems siūlo „bandyti ašvagandą”. Jau trys bendradarbės perėjo prie adaptogenų, o viršininkas užsisakė rhodiolos po to, kai per susirinkimą pamatė, kad neberašau užrašų ant kavos puodelio, o turiu normalų užrašų bloknotą. Šaldytuve dabar turiu „adaptogenų stalčių” su dešimčia skirtingų preparatų skirtingoms situacijoms. Kartais pasiilgstu kavos ritualo – to kvapų, skonio, kavinės atmosferos – bet kai prisimenu tas nemiegas naktis, drebančias rankas ir nuolatinį nerimą, suprantu, kad grįžti nebenoriu. O energijos? Jos net daugiau nei su kava, tik dabar ji natūrali, tolygi ir be šalutinių poveikių.
Svarbu: tai mano asmeninė patirtis su adaptogenais ir kavos atsiskymu, o ne medicininis patarimas. Kiekvienas organizmas skirtingas, todėl prieš keičiant įpročius ar pradedant vartoti adaptogenus, verta pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku. Man šis metodas pasiteisino, bet tai nereiškia, kad tiks visiems.
