Anksčiau vakarais po pašarų maišais kažkas krebždėdavo. Ryte — pragraužti kampai, išbarstyti grūdai, smulkios žymės ant lentynų. Dabar ten tylu.
Jokių spąstų, jokių nuodų. Tik humaniška atbaidymo sistema, kuri graužikus ne naikina, o priverčia patiems trauktis nuo vištidės, tvarto ir sandėliuko. Ji derina tris dalykus: uždarą prieigą prie maisto, stiprius kvapus takuose ir reguliarią patikrą. Skamba paprastai, tačiau visą darbą lemia detalės — kur, kada ir kaip dažnai.
Pradžia — ne kvapai, o tvarka
Pirmiausia dingsta ne pelės, o priežastys, dėl kurių jos ateina.
Graužikus vilioja du dalykai: maistas ir pastogė. Todėl pašarai laikomi sandariuose induose, išbyrėję grūdai iškart nušluojami, o visokie tarpai bei slėptuvės aplink pastatus užkemšami.
— Kol grūdai gulėjo atviri, jokie kvapai nepadėjo, — pasakoja ūkininkas Justas. — Uždarius maišus, pelės iškart prarado interesą.
Kai maisto nebelieka, o pasislėpti nėra kur, graužikai tiesiog neturi kodėl pasilikti.
Kvapai, kurių pelės vengia
Tik sutvarkius aplinką, į pagalbą ateina kvapai.
Mėta, juodieji pipirai ir lauro lapai dirgina jautrią graužikų uoslę. Džiovintos mėtos šluostės, sauja pipirų palei sienas, lauro lapų grupelės prie urvų ir takų — visa tai sukuria nematomą kvapo barjerą, kurio pelės vengia.
— Namuose visada laikome lauro lapų, tad nieko net pirkti nereikėjo, — priduria jo žmona.
Svarbu vietas keisti. Jei kvapas visą laiką toje pačioje vietoje, graužikai pripranta. Todėl priemones verta perstumdyti ir atnaujinti kelis kartus per savaitę.
Amoniakas — tik atsargiai ir toliau nuo gyvūnų
Stipriausia priemonė — amoniakas, imituojantis plėšrūno kvapą. Bet būtent su juo reikia didžiausio atsargumo.
Amoniako garai kenkia kvėpavimo takams — ir paukščių, ir žmogaus. Todėl amoniaku sudrėkintų šluosčių niekada nedėkite pačioje vištidėje ar tvarte, kur gyvūnai kvėpuoja. Jų vieta — išoriniame perimetre, prie galimų patekimo angų, gerai vėdinamose vietose.
— Iš pradžių padėjau per arti narvų, — prisipažįsta Justas. — Vištos ėmė neramiai elgtis. Perkėliau toliau, prie tvoros — efektas liko, o paukščiams jokios žalos.
Ir dar viena: visos šios medžiagos turi likti nepasiekiamos vaikams ir augintiniams — katėms bei šunims.
Užsandarinkite patekimo vietas
Kvapai atbaido, bet tikra siena — užkimštos angos.
Apžiūrėkite duris, ventiliacijos angas ir vietas, kur į vidų eina vamzdžiai bei laidai. Menkiausias plyšys graužikui — atviri vartai. Užsandarinę tarpus ir palaikydami švarą palei sienas, atimate iš jų ir kelią, ir prieglobstį.
Priemones verta dėlioti ten, kur judėjimas intensyviausias — prie sienų ir po lentynomis.
Kad veiktų — atnaujinkite
Visa sistema laikosi ant vieno įpročio: reguliaraus atnaujinimo.
Kvapai silpsta, todėl šluostes ir priemones patikrinkite maždaug kartą per savaitę ir atnaujinkite, kai kvapas prisilpsta. Keiskite vietas, kad graužikai nespėtų priprasti.
Tai nėra vienkartinis darbas — greičiau nauja rutina. Bet ji humaniška, pigi ir saugi, o svarbiausia — veikia be nė vieno spąsto.
