Stebėtojas, turintis praktinės vynuogynų priežiūros patirties, apibūdina šešis dažniausiai pasitaikančius maistinių medžiagų trūkumus vynmedžiuose. Aprašymas yra glaustas ir faktinis, jame nurodomi tipiniai lapų, ūglių ir vaisių simptomai, susiję su azotu, fosforu, kaliu, magnio, geležimi ir kalciu. Kiekvienas požymis siejamas su galimais priežastimis ir paprastais taisomaisiais veiksmais. Apžvalgoje apibūdinama, į ką reikia atkreipti dėmesį lajos ir dirvožemyje, paliekant erdvės tolesniam konkrečių diagnostinių požymių tyrimui
Azoto trūkumas: sutrumpėję ūgliai ir blyškios lapijos
Azoto trūkumas vynmedžiuose pasireiškia sutrumpėjusiais ūgliais ir vienodai blyškiomis, šviesiai žaliomis lapijomis; paveikti vynmedžiai augina mažesnius lapus ir turi mažesnį vegetatyvinį gyvybingumą.
Stebėtojai pastebi retesnes lajos, vėluojantį ūglių augimą ir silpnesnį kekės formavimąsi, o tai mažina vaisių derlingumą.
Diagnozė padeda imtis korekcinių veiksmų: dirvožemio arba audinių tyrimai patvirtina mažą azoto kiekį, padėdami nustatyti reikiamą trąšų arba organinių priedų kiekį.
Intervencijos prioritetas – vynmedžių atsigavimas, tuo pačiu apsaugant dirvožemio ir vandens kokybę.
Prižiūrėtojai stebi reakciją per kelias savaites, koreguodami priemones, kad būtų išvengta pernelyg didelio augimo vaisių sąskaita.
Aiškios ataskaitos ir nedidelės, laiku atliktos procedūros atkuria pusiausvyrą ir padeda išlaikyti produktyvumą tiems, kurie prižiūri vynmed
Fosforo trūkumas: lėtas nokimas ir patamsėję lapai
Fosforo trūkumo paveiktos vynmedžiai atrodo prislopinti, „pavargę“, nes lapai patamsėja ir dažnai įgyja melsvai violetinį atspalvį, ypač apatinėje pusėje, o ūglių augimas ir vaisių nokimas pastebimai sulėtėja.
Stebėtojai pastebi sumažėjusį gyvybingumą, vėluojantį nokimą ir mažesnę, mažiau atsparią šaknų sistemą.
Lapai gali išlikti mažesni ir išlaikyti spalvos pakitimus per visą sezoną, signalizuodami apie energijos perdavimo ribas.
Augintojai turėtų teikti pirmenybę diagnozei, atliekant dirvožemio ir audinių tyrimus, tada, jei reikia, taikyti tikslinį fosforą, atsižvelgdami į laiką, kad palaikytų nokimą.
Aiškios ataskaitos ir nedidelės korekcinės priemonės padeda atkurti vynmedžių funkcionavimą ir pagerinti vaisių brandą tiems, kurie priklauso nuo patikimų derlių.
Kalio trūkumas: nudegę kraštai ir prastos skonio uogos
Dažnai labiausiai pastebimas kalio trūkumo požymis yra aiškiai matomi bronziniai arba nudegę kraštai palei senesnius vynuogių lapus, kur audiniai tampa rudi ir traškūs, o lapo vidurys lieka palyginti nepakitęs.
Stebėtojai pastebi mažėjančius ūglius ir sumažėjusį gyvybingumą, nes kalio trūkumas riboja angliavandenių judėjimą ir vandens reguliavimą.
Uogos gali likti mažos, nesaldžios ir prarasti skonį, todėl sumažėja jų vertė vartojimui maistui ar vyno gamybai.
Sodininkai turėtų šiuos simptomus laikyti signalu, kad reikia ištirti dirvožemio ir lapkočių kalio lygį, pakoreguoti tręšimą ir drėkinimą bei stebėti reakciją.
Laiku taikomos tikslinės korekcijos padeda atkurti uogų užpildymą, skonį ir bendrą vynmedžių atsparumą.
Magnio trūkumas: senesnių lapų tarpveninė chlorozė
Dažnai magnio trūkumas nustatomas pagal aiškų senesnių lapų tarpveninės chlorozės modelį, kai audinys tarp gyslų išblunka iki šviesiai geltonos spalvos, o gyslos išlieka ryškiai žalios.
Stebėtojai pastebi šį simptomą baziniuose lapuose, nes magnis judėja vynmedžio viduje, kad palaikytų naują augimą.
Ši būklė sumažina fotosintezės gebėjimus, susilpnina bendrą vynmedžio gyvybingumą ir riboja angliavandenių tiekimą į kekes.
Vynuogynų prižiūrėtojai turėtų reguliariai tikrinti senesnius lapus, atskirti magnio trūkumo požymius nuo kitų priežasčių ir imtis tikslingų bei proporcingų korekcinių priemonių.
Tikslus nustatymas leidžia laiku tręšti arba apdoroti lapus, kad būtų atkurta pusiausvyra ir užtikrintas patikimas derlius.
Geležies trūkumas: geltoni jauni lapai su žaliais gyslomis
Nors magnio trūkumas pasireiškia senesniuose lapuose, geležies trūkumas aiškiausiai matomas jauniausiuose lapuose: nauji lapai tampa šviesiai geltoni, o gyslos išlieka ryškiai žalios.
Stebėtojai turėtų atkreipti dėmesį į vienodą chlorozę ant augančių ūglių, sulėtėjusį augimą ir kontrastą tarp blyškių lapų ir ryškių gyslų. Šis modelis rodo ribotą geležies prieinamumą arba šaknų įsisavinimo problemas, dažnai aukšto pH dirvožemyje arba sutankintose vietose.
Praktiniai sprendimai teikia pirmenybę dirvožemio pH diagnozavimui, šaknų sveikatos gerinimui ir tikslingam lapų arba dirvožemio geležies apdorojimui, jei reikia. Aiškios užrašos ir laiku imtasi korekcinių veiksmų padeda atkurti fotosintezę ir palaiko vaisių užmezgimą tiems, kurie prižiūri vynuogynus.
Kalcio trūkumas: deformuoti nauji augalai ir trapūs ūgliai
Kalcio trūkumo atveju nauji ūgliai rodo deformuotą augimą – jauni lapai gali susirangyti, kraštai tampa nereguliarūs, o besivystantys ūgliai tampa trapūs – tai požymiai, kurie dažnai pasirodo prieš žiedų ar uogų kritimą.
Stebėtojai pastebi sulėtėjusį šaknų augimą ir sulėtėjusį audinių augimą; susilpnėjusios ląstelių sienos padidina lūžimo tikimybę tvarkant, genint ar veikiant vėjui.
Ankstyvas aptikimas leidžia prižiūrėtojams nustatyti korekcinių veiksmų prioritetus: reguliuoti dirvožemio pH, tiekti kalcio per gipsą arba lapų purškiklius ir gerinti vandens valdymą, kad padidėtų jo įsisavinimas.
Stebėjimas padeda laiku imtis priemonių, kurios apsaugo kekes ir būsimą derlių.
Rekomendacijose pabrėžiama, kad reikia taikyti tikslias, konkrečiai vietai pritaikytas priemones ir atlikti tolesnį vertinimą, kad būtų patvirtintas atsigavimas ir užkirstas kelias pasikartojimui.
