Kasmet rugsėjo 1 d. šeimoms sukelia stiprias emocijas – vieni tėvai laukia grįžtančios rutinos, kiti jaučia nerimą dėl artėjančio streso. Poilsio ir atsipalaidavimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad šis perėjimas dažnai tampa išbandymu šeimų emocinei sveikatai.
Rugpjūčio pabaiga daugeliui asocijuojasi su vasaros ramybės pabaiga ir naujo, intensyvaus ritmo pradžia. Vaikai su gėlėmis rankose ruošiasi pirmajam žingsniui į klasę, tėvai skuba įsigyti mokyklinius reikmenis, o pedagogai planuoja naujus mokslo metus. Šis laikotarpis kupinas ne tik lūkesčių, bet ir nerimo dėl greitai besikeisiančio gyvenimo tempo, kuris dažnai paveikia visos šeimos psichologinę gerovę.
Tėvų emocijos ir streso valdymas
Socialinėje platformoje „Siūlai” šią savaitę kilo diskusija apie tai, kaip tėvai jaučiasi artėjant mokslo metų pradžiai. Daugelis dalijosi savo mintimis apie psichologinį pasirengimą pokyčiams.
Viena mama dalijosi: „Esu iš tų tėvų, kurie jaučia nerimą dėl artėjančios mokyklos pradžios. Vėl prasideda griežtas režimas. Vasarą buvo taip lengva.”
Šiai nuomonei pritarė ir kiti tėvai. Viena komentatorė teigė, kad vasaros mėnesiai leidžia gyventi sveikiau ir ramiau: „Man patinka laisvesnis grafikas, nereikia būti pririštai prie vaiko namų darbų, treniruočių ir pamokų planų. Vaikai išsimiega, yra laimingesni, o aš turiu laiko savo rytinei meditacijos rutinai. Vasarą jaučiuosi labiau subalansuota.”
Daugelis tėvų pabrėžė, kad vasarą šeimos patiria mažiau streso, turi daugiau galimybių būti kartu gamtoje, praktikuoti mindfulness ir tiesiog mėgautis lėtesniu gyvenimo tempu, kas teigiamai veikia visų šeimos narių emocinę būseną.
Pedagogų psichologinė savijauta
Ypač įdomios buvo įžvalgos tų tėvų, kurie patys dirba mokyklose. Vienas pedagogas komentavo: „Kaip tėvas ir mokytojas, jaučiu dvigubą spaudimą artėjant mokslo metams. Žinau, kad ilgainiui įsivažiuosime į ritmą, tačiau pati pradžia visada sukelia stresą.”
Šios mintys atskleidžia, kad perėjimas iš atostogų režimo į intensyvų darbo tempą yra iššūkis ne tik vaikams – tėvai ir pedagogai taip pat patiria stresą, kuris gali neigiamai paveikti jų fizinę ir emocinę sveikatą.
Kaip palengvinti perėjimą
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertai siūlo keletą strategijų, kaip palengvinti šį perėjimą:
- Palaipsniui keisti miego režimą dar prieš mokslo metų pradžią
- Įtraukti į kasdienę rutiną meditacijos ar mindfulness praktikas
- Suplanuoti savaitgalius taip, kad liktų laiko šeimos atsipalaidavimui
- Išlaikyti vasaros metu atrastas wellness praktikas ir naujame režime
- Skirti laiko fiziniam aktyvumui gamtoje net ir prasidėjus mokslo metams
Viena psichologijos specialistė pridūrė: „Mokyklos režimas neturėtų visiškai sugriauti jūsų šeimos gerovės. Svarbu išlaikyti balansą ir rasti laiko atsipalaidavimui net intensyviausiu metu.”
Kita mama pasidalino įžvalga: „Vasaros metu atradau, koks svarbus yra laikas su vaikais be skubėjimo ir streso. Stengiuosi šį jausmą išsaugoti ir mokyklos laikotarpiu, nors tai ir sunkiau.”
Balanso paieškos
Iš šios diskusijos galima daryti išvadą, kad rugsėjo 1-oji yra ne tik naujų mokslo metų, bet ir emocinio perėjimo taškas. Psichologinės gerovės specialistai pabrėžia, kad svarbu atpažinti šį laikotarpį kaip potencialiai stresinį ir sąmoningai ieškoti būdų, kaip išlaikyti emocinę pusiausvyrą.
Visiems – tiek tėvams, tiek vaikams, tiek pedagogams – tai yra laikas prisitaikyti prie naujo ritmo, tačiau nepamirštant rūpintis savo ir artimųjų emocine sveikata. Vieniems tai nauja pradžia su viltimi ir ryžtu, kitiems – metas, kai svarbu ypač atidžiai stebėti savo emocinę būseną ir skirti laiko atsipalaidavimui.
Svarbiausia – išlaikyti balansą tarp pareigų ir poilsio, tarp struktūruotos veiklos ir laisvės, nes tik harmonijoje galime išlikti sveiki ir laimingi.
