Artėjant šaltajam sezonui, šildymo sąskaitos tampa viena opiausių temų daugelyje namų ūkių. Kiekvieną žiemą lietuviai susiduria su ta pačia dilema: kaip sušilti ir nesušalti, bet kartu neišleisti fortunos už šildymą? Šis klausimas sukelia aistringas diskusijas tarp kaimynų, šeimos narių ir net specialistų.
Vieni teigia, kad nuolat palaikyti pastovią temperatūrą yra ekonomiškiau, nes sistema nedirba „šuoliais”. Kiti prisiekia, kad išjungus šildymą išeinant į darbą ir įjungus grįžus, galima sutaupyti dešimtis eurų per mėnesį. Kas gi teisus? Pasirodo, tiesa nėra tokia paprasta, kaip norėtųsi.
Atsakymas priklauso nuo jūsų namų
Tyrimai rodo, kad universalaus atsakymo nėra – viskas priklauso nuo konkretaus būsto charakteristikų. Pagrindiniai veiksniai yra izoliacijos kokybė, pastato terminė masė ir gyventojų įpročiai.
Gerai izoliuoti, didelės terminės masės namai šilumą praranda lėtai. Tokiu atveju pastovus žemas temperatūros nustatymas gali būti beveik toks pat efektyvus kaip periodinis šildymas. Tuo tarpu prastai izoliuoti, lengvos konstrukcijos namai greitai atvėsta, todėl juose nuolatinis šildymas tiesiog švaisto energiją.
Skaičiai kalba patys už save
Empiriniai tyrimai, atlikti Jungtinėje Karalystėje, rodo, kad programuojami laikmačiai sumažina šildymo veikimo laiką 10–30 procentų tipiškuose namuose. Tai reiškia, kad daugumai gyventojų apsimoka išjungti šildymą, kai jų nėra namuose.
Matematika paprasta: bendra energijos sąnauda lygi nuostolių greičiui, padaugintam iš laiko, pridėjus pakartotinio pašildymo energiją. Daugumai gyvenamųjų namų su vidutine izoliacija suplanuotas šildymas sumažina bendrą energijos suvartojimą, nes pakartotinio pašildymo energija retai viršija nuolatinius nuostolius.
Kada naudoti laikmatį
Laikmatis yra idealus pasirinkimas, kai jūsų dienos grafikas yra reguliarus: darbo dienomis esate išvykę, vakarais grįžtate maždaug tuo pačiu metu. Tokiu atveju rekomenduojama nustatyti temperatūros sumažinimą 3–5 °C žemiau komforto lygio neužimtais periodais.
Atšilimas nuo tokių lygių paprastai suvartoja mažiau energijos nei nuolatinis komforto palaikymas. Ypač tai aktualu prastai izoliuotuose būstuose, kur nuolatinis šildymas reiškia nuolatinį energijos švaistymą.
Kada vis dėlto palikti šildymą įjungtą
Yra situacijų, kai pastovus žemas šildymo režimas gali būti pateisinamas. Tai taikoma labai prastai izoliuotiems namams, kuriuose greitas atšilimas reikalautų pernelyg didelio kuro kiekio. Taip pat tai aktualu, jei staigūs temperatūros pokyčiai sukelia drėgmės ar kondensacijos problemas.
Norint tiksliai nustatyti, kuri strategija tinka būtent jūsų namams, specialistai rekomenduoja paprastą eksperimentą: išmatuokite, kaip greitai krinta temperatūra jūsų būste per kelias valandas po šildymo išjungimo.
Greiti patobulinimai, kurie tikrai veikia
Nepriklausomai nuo pasirinktos strategijos, kelios paprastos priemonės gali ženkliai sumažinti šildymo sąskaitas:
Sandarinimas – užsandarinus plyšius aplink langus ir duris, šilumos nuostoliai sumažėja 5–15 procentų.
Palėpės izoliacija – pridėjus 5–10 cm papildomos izoliacijos, galima sutaupyti dar 10–20 procentų.
Termostatiniai radiatorių vožtuvai – leidžia reguliuoti temperatūrą kiekviename kambaryje atskirai ir sumažina suvartojimą 7–12 procentų.
Temperatūros sumažinimas – kiekvienas laipsnis žemiau įprastos temperatūros sutaupo apie 3 procentus energijos.
Išvada
Daugumai namų ūkių ekonomiškiau naudoti programuojamą termostatą ar laikmatį ir šildyti tik tada, kai to reikia. Nuolatinis šildymas retai apsimoka, nebent jūsų namas yra itin gerai izoliuotas arba turite specifinių priežasčių palaikyti pastovią temperatūrą. Geriausias būdas sumažinti sąskaitas – derinti protingą šildymo grafiką su izoliacijos gerinimu ir paprastais energijos taupymo įpročiais.
