Užkasiau duoną ir bananų žievelę. Trąšų nebereikėjo

palaidota duona ir bananas

Kodėl žiedai nukrenta, stiebai ploni, o lapai blyškūs net su trąšomis? Dažna klystkelė — augalas maitinamas tuo, ką parašyta ant pakuotės, o ne tuo, ko jam trūksta konkrečiai dirvoje.

Bananų žievelė ir pasenusi duona yra vienas paprasčiausių ir pigiausių būdų pataisyti dvi dažniausiai trūkstamas dedamąsias: kalį ir organinę medžiagą. Ne stebuklą. Tiesiog papildymą, kuriam nereikia pinigų.

Kodėl būtent šie du ingredientai

Bananų žievelė yra natūraliai turtinga kaliu — maistine medžiaga, kuri atsakinga už žydėjimą, vaisių mezgimą ir augalo atsparumą stresui. Kalį augalai sunaudoja aktyvaus augimo metu sparčiausiai, ir jo trūkumas matosi lapų kraštuose: jie pageltsta, kol pats lapas dar žalias.

Duona — ir ypač pasenusi, besimirštanti — yra greitas angliavandenių ir organinės medžiagos šaltinis dirvos mikroorganizmams. Šie mikroorganizmai, maitindamiesi duona, aktyviai dauginasi ir pagerina dirvos struktūrą: ji tampa puresnė, geriau laiko drėgmę, šaknims lengviau augti.

— Pirmą kartą pabandžiau iš smalsumo, — pasakojo daržininkė. — Po dviejų savaičių pomidorų stiebai pastorėjo taip, kaip niekada su pirktinėmis trąšomis.

Kaip teisingai užkasti ir ko vengti

Technologija paprasta: žievelė ir duona supjaustomi mažais gabalėliais ir užkasami 5–10 cm gylyje šalia augalo — ne prie pat kamieno, o maždaug ten, kur baigiasi lajos šešėlis. Būtent ten yra aktyviausios siurbiančiosios šaknys, kurios efektyviausiai pasiglemžia atlaisvintas medžiagas.

Svarbu: medžiaga turi būti gerai uždengta žeme — be to ji ne suirs, o pradės pūti paviršiuje ir pritrauks varnas ar graužikus. Pats giliausias užkasimas taip pat apsaugo nuo šliužų ir šiukšlių musių.

Kiek? Maždaug 50 g duonos ir viena žievelė vienam augalui — to pakanka mėnesiui. Daugiau nereikia: per daug organikos per trumpą laiką gali sukurti šilumos sprogtį dirvoje ir sukelti sąlygas, kurios ne padeda, o kenkia šaknų sistemai.

Bananų arbata — kai nesinori kasti

Jei žemė jau pilna augalų ir kasti sudėtinga, žievelės gali tapti laistymo papildymu. Trys ar keturios džiovintos žievelės užpilamos litru verdančio vandens ir paliekamos dvi valandas pritraukti. Atvėsus tirpalas nufiltruojamas ir laistomos šaknys.

— Tokią arbatą naudoju pomidorams kartą per mėnesį, — pridūrė ji. — Žiedų ryškelės tampa tankesnės.

Kiaušinių lukštai — geras papildymas prie šios sistemos: susmulkinti ir beriami į dirvą, jie tiekia kalcį, kurio ypač reikia pomidorams ir paprikoms. Kalcio trūkumas — pagrindinė pomidorų viršūnių puvinio priežastis, o kiaušinių lukštai jį šalina lėtai, bet nuosekliai.

— Aš dedu lukštus ir žieves kartu, — paprastai pridūrė tas pats sodininkas. — Tada retai tenka pirkti papildomų trąšų visą sezoną.

Vienas svarbus niuansas: neužkasinėkite saldintos duonos, duonos su tepalu ar maisto su riebalais — tai pritraukia kenkėjus greičiau nei bet kuri kita medžiaga. Tinka tik paprasta, bekvapė pasenusi duona.

Ar jūsų virtuvėje dabar yra pasenusios duonos ir bananų žievelės, kurios dar šiandien galėtų dirbti sode?

Kas mėnesį — užkasimas prie pomidorų, arbata prie paprikų, lukštai į dirvą. Sistema dirba pati, o daržas maitinamas be papildomų išlaidų. Ir kartojama kas mėnesį — tai viskas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like