Pavasarį jie žaliuoja tvenkinių pakraščiuose kaip kardo formos lapų šluotos, o rudenį į dienos šviesą iškeliamos storos, raizgios šaknys. Ajerai (Acorus calamus) Lietuvoje auga šimtmečius, o jų šaknis močiutės naudojo ten, kur šiandien žmonės varstytų vaistinių lentynas. Dabar socialiniuose tinkluose vėl pilna nuotraukų su ką tik iškastomis šaknų krūvomis. Kas tai per augalas ir ar verta juo tikėti?
Kvapas, kurį pažins visi, kas augo kaime
Šviežiai perlaužta ajero šaknis kvepia aštriai, dervingai, truputį kaip cinamonas su kamparu. Būtent šį kvapą senoliai laikė „gydančiu”. Šaknyse yra eterinio aliejaus, karčiųjų medžiagų ir glikozidų, todėl jos ilgus metus buvo džiovinamos ir naudojamos antpilams.
Liaudies medicinoje ajerų šaknų antpilas buvo plaunami plaukai, geriamas „skrandžiui sutvarkyti”, skalaujamas gerklės skausmas. Kai kurie šiandien rašo, kad tai priemonė nuo plaukų slinkimo ir daugelio ligų. Čia reikia sustoti.
Ką sako mokslas
Gerų, patikimų tyrimų, kurie įrodytų, kad ajerų šaknys stabdo plaukų slinkimą ar gydo rimtas ligas, nėra. Yra tradicija, pasakojimai ir pavienės laboratorinės studijos. Tai ne tas pats, kas įrodytas poveikis žmogui.
Dar svarbiau tai, kad ajerų šaknyse randama medžiaga, vadinama beta-azaronu. Tyrimuose su gyvūnais ji siejama su vėžio rizika ir DNR pažeidimais. Dėl to Europos Sąjungoje yra nustatyti griežti beta-azarono kiekio maiste ir gėrimuose limitai, o kai kuriose šalyse ajerų šaknų preparatai ribojami. Tai nereiškia, kad pakanka paliesti šaknį ir bus bėda. Bet tai aiškus ženklas, kad gerti antpilus ar valgyti šaknis „kaip močiutė darė” nėra nekenksmingas pasirinkimas.
Kodėl plaukų slinkimas negydomas „stebuklinga šaknimi”
Plaukai slenka dėl gana prozaiškų priežasčių:
- genetikos (androgeninė alopecija, dažniausia priežastis),
- geležies, vitamino D ar kitų medžiagų trūkumo,
- skydliaukės sutrikimų,
- hormoninių pokyčių (po gimdymo, menopauzės metu),
- stipraus streso ar persirgtos ligos,
- tam tikrų vaistų.
Jei priežastis – skydliaukė ar anemija, joks šaknų antpilas jos neišspręs, o prarastas laikas gali kainuoti. Dėl nuolatinio ar staigaus slinkimo pirmiausia verta pasitarti su šeimos gydytoju ar dermatologu ir pasitikrinti kraują.
Kas dar svarbu prieš pirkdami „šviežiai iškastas” šaknis
Šaknų kilmė iš tvenkinio – ne kokybės garantija. Tvenkinio vandenyje gali būti sunkiųjų metalų, trąšų likučių, bakterijų. Be to, šaknų atpažinimas nėra toks paprastas: ajerus lengva supainioti su kitais pelkių augalais, o kai kurie iš jų nuodingi. Pardavėjas gali nežinoti ar nesakyti, kiek beta-azarono turi konkreti partija (jo kiekis priklauso nuo augalo rūšies ir kilmės).
Todėl ekspertai pataria šaknų nevalgyti ir negerti antpilų be gydytojo ar vaistininko konsultacijos, o ypač saugotis nėščioms moterims, vaikams ir žmonėms, vartojantiems vaistus.
Ar ajerai tikrai bevertis augalas?
Nebūtinai. Ajerai vertinami kaip kraštovaizdžio augalas, jų šaknys naudojamos kaip aromatinė žaliava, o tradicinė kultūra yra tikra paveldo dalis. Domėtis ja – visai normalu. Bet tarp „mūsų senelių naudojo” ir „tai gydo ligas” yra didelis atstumas, o kai kuriais atvejais tas atstumas – sveikata.
Trumpai
- Ajerų šaknys turi ilgą liaudies medicinos istoriją, bet ne įrodytą poveikį plaukų slinkimui.
- Jose yra beta-azarono, dėl kurio vartojimas ES ribojamas.
- Nuolatinio plaukų slinkimo priežastį reikia išsiaiškinti, o ne „užtepti” ar „išgerti”.
- Šaknų iš nežinomų vandens telkinių pirkti ir vartoti vidun nerekomenduojama.
Straipsnis informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
