Maisto pakuotės dažnai nusėtos ryškiais teiginiais apie produkto sveikumą: „daug baltymų“, „natūralu“, „be pridėtinio cukraus“. Tačiau, pasak onkologo, tikroji tiesa dažniausiai slypi smulkiame sudedamųjų dalių sąraše. Pasirodo, yra viena priedų grupė, kurios, pasak gydytojo, verta vengti, siekiant sumažinti vėžio riziką.
Priekis – rinkodara, galas – informacija
Amerikiečių onkologas ir chirurgas daktaras Tedas A. Jamesas pabrėžia, kad etiketės priekis yra rinkodaros įrankis, o ne sveikatos vadovas. Apie tai rašo leidinys „Parade“.
Nors šiais laikais daugelis vartotojų stebi baltymų ir skaidulų kiekį, Jamesui pirmasis ir svarbiausias dalykas, kurį reikia patikrinti etiketės nugarėlėje, yra kitas – natrio nitratas.
Kas tai yra?
Natrio nitratas – cheminis konservantas, naudojamas maisto pramonėje, kad pailgintų produktų galiojimo laiką ir išsaugotų jų spalvą bei skonį. Tačiau tyrimai parodė nerimą keliantį ryšį tarp šių medžiagų ir vėžio rizikos.
Daktaras Jamesas aiškina, kad pavojus slypi ne tik pačioje medžiagoje, bet ir tame, kas vyksta organizme. Kai perdirbtoje mėsoje esantys nitritai gaminimo ar virškinimo metu reaguoja su kitais junginiais, gali susidaryti nitrozaminai. Kai kurie nitrozaminai gali pažeisti ląsteles ir DNR, o tai laikui bėgant didina vėžio išsivystymo riziką.
Mokslininkai mano, kad šis procesas paaiškina, kodėl perdirbtos mėsos vartojimas nuolat siejamas su didesne vėžio rizika. Be nitratų, įtakos gali turėti ir kiti apdorojimo metodai, pavyzdžiui, sūdymas, rūkymas ir konservavimas.
Kur slepiasi nitratai?
Onkologas nurodo, kad šie priedai dažniausiai randami perdirbtuose ir konservuotuose mėsos produktuose, tarp jų:
- šoninėje (bekone);
- kumpyje ir virtoje dešroje;
- dešrelėse ir sardelėse;
- saliamyje;
- džiovintoje mėsoje.
Gydytojas pabrėžia, kad žymėjimas „be nitratų“ ne visada reiškia visiškai saugų produktą: tokie gaminiai gali turėti augalinės kilmės nitratų šaltinių, pavyzdžiui, salierų miltelių. Nors jie natūralūs, juos virškinant gali susidaryti tie patys junginiai, kurie kenkia ląstelėms.
Kaip atpažinti etiketėje?
Sudėties sąraše ieškokite natrio nitrito (E250), natrio nitrato (E251) ir kalio nitrato (E252) ar kalio nitrito (E249). Jei sąraše yra „salierų ekstraktas“ ar „salierų milteliai“, tai gali reikšti natūralų nitratų šaltinį. Nesijaudinkite dėl kiekvienos vienkartinės dešrelės, bet verta žinoti, kas jūsų šaldytuve guli kasdien.
Ką rinktis parduotuvėje?
Daktaro Jameso tikslas – ne platinti baimę, o skatinti sąmoningą pasirinkimą. Jo žodžiais, moksliniai tyrimai nėra nustatę konkretaus perdirbtos mėsos kiekio, kurį būtų galima laikyti visiškai mažos rizikos, todėl perdirbtą mėsą patariama valgyti nedideliais kiekiais arba jos nevartoti visai.
Laimei, yra baltymų turtingų alternatyvų, kurios palaiko sveikatą ir nedidina vėžio rizikos:
- pupelės ir lęšiai;
- šviežia žuvis;
- ekologiškai auginta vištiena ir kalakutiena;
- riešutai ir sėklos;
- tofu.
Tikslas nėra rasti „nitratų neturintį“ bekono pakaitalą, pabrėžia onkologas, o į meniu įtraukti daugiau nepramoninių ar minimaliai apdorotų produktų.
Kaip pakeisti įprastą sumuštinį?
Dauguma mūsų šioje grupėje atsiduria dėl patogumo: greitam užkandžiui lengviausia paimti kumpio ar dešros riekelę. Kelios paprastos idėjos gali padėti sumažinti jų kiekį neatsisakant patogumo:
- sumuštiniui pasigaminkite orkaitėje keptos vištienos ar kalakutienos griežinėlių ir laikykite juos šaldytuve;
- vietoj dešros dėkite virto kiaušinio, humuso, avokado ar sūrio;
- prie karštų patiekalų vietoj dešrelių rinkitės kiaušinienę ar keptas daržoves;
- jei vis dėlto perkate perdirbtą mėsą, derinkite ją su daržovėmis ir valgykite ne kasdien.
Kodėl apie tai kalbama?
Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra dar 2015 metais perdirbtą mėsą priskyrė 1 grupei, tai yra medžiagoms, kurios, remiantis tvirtais įrodymais, gali sukelti vėžį. Svarbu suprasti, kad tokia klasifikacija nurodo įrodymų tvirtumą, o ne tai, kad rizika yra tokia pat didelė kaip kitų veiksnių.
Dažnis svarbiau nei vienas kartas
Tikslas – ne iškart ištuštinti šaldytuvą, o pakeisti proporcijas. Dešrelė šventiniame vakarėlyje ar šeštadienio kepsnys prie laužo – ne tas pats, kas kasdienis kumpio sumuštinys ir dešrelės vakarienei. Todėl pirmiausia pažiūrėkite, kiek perdirbtos mėsos suvalgote per savaitę, ir mažinkite jos pamažu, pavyzdžiui, pradėję nuo vienos dienos be dešros ar kumpio.
Praeities pasirinkimai – ne nuosprendis
Tiems, kurie vis dar pripratę prie dešrelių ar bekono, onkologas turi raminančią žinią: praeities pasirinkimai ne visada reiškia vėžį. Pasak gydytojo, niekada nevėlu pradėti sveikiau maitintis. Pagrindinis jo patarimas – sutelkti dėmesį į būsimus pasirinkimus ir rinktis „švaresnius“ maisto produktus, kad sumažėtų vėžio rizika.
Nors mityba yra tik viena iš vėžio rizikos sudedamųjų dalių, šalia genetikos, svorio, fizinio aktyvumo ir žalingų įpročių, etikečių skaitymas ir nitratų vengimas yra vieni paprasčiausių ir veiksmingiausių būdų, kuriuos kiekvienas gali taikyti kasdien, kad pagerintų savo sveikatą.
Taigi kitą kartą parduotuvėje nepasitikėkite vien ryškiais užrašais ant pakuotės. Apverskite produktą, perskaitykite sudėtį ir pasirinkite tai, ką tikrai norėtumėte valgyti dažnai. Tai užtrunka vos keliolika sekundžių, bet laikui bėgant gali tapti vienu naudingiausių įpročių.
Šaltiniai
- nra.lv / LifeHacks.lv: Onkologs: lūk, ko es vispirms pārbaudu uz pārtikas iepakojuma
- Pirminis šaltinis: „Parade“, onkologo ir chirurgo Ted A. James komentarai.
