Atėjus lapkričiui, kai lapai nukrenta, ant vaismedžių kamienų ir šakų labai aiškiai matyti žalsvos samanos bei pilkšvos ar gelsvos kerpės. Kai kurie sodininkai tada griebiasi darbų: valo, šveičia ir purškia. Ukrainiečių sodininkystės svetainėje pasidalyta vienu tokiu būdu: į 10 litrų vandens įmaišyti 300 gramų geležies sulfato (dar vadinamo geležies vitriolu), šiuo tirpalu gausiai sudrėkinti kamieną ir šakas, ir po kelių dienų samanos bei kerpės pajuoduoja ir pradeda byrėti. Straipsnyje tvirtinama, kad tokį purškimą verta padaryti iki lapkričio 20 dienos. Pažiūrėkime, kas šiame patarime tiesa, o ką verta vertinti atsargiai.
Kas iš tikrųjų yra samanos ir kerpės
Samanos yra smulkūs sporomis besidauginantys augalai, mėgstantys drėgmę. Kerpės yra visai kitas reiškinys: tai grybo ir dumblio (arba melsvabakterių) sambūvis. Abi grupės ant medžio auga tik todėl, kad žievė jiems yra patogus paviršius. Jos nėra parazitai, nes nesiurbia medžio sulčių ir nemaitinasi jo audiniais.
Ukrainiečių šaltinis irgi pripažįsta, kad tradicine prasme jos nėra parazitai, bet „draugais“ jų nepavadinsi. Argumentas toks: po samanų ir kerpių sluoksniu žiemoja kenkėjai ir ligų sukėlėjai, o storas apnašų sluoksnis trukdo žievei normaliai vystytis. Tai logiška kalba, tačiau tvirtų tyrimų, kad kerpių valymas ženkliai padidina derlių ar sumažina ligų, šaltinis nepateikia.
Ką apie tai rašo sodininkystės specialistai
Didžiosios Britanijos Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) šiuo klausimu yra gana kategoriška. Jos patarimų puslapyje rašoma, kad dumbliai, kerpės ir samanos ant medžių yra nekenksmingi, o išvaizdą dažnai laiko pliusu, nes suteikia medžiui charakterio. Draugija taip pat pabrėžia, kad jų nebūtina šalinti, o chemijos priemonių nuo kerpių ir samanų ant augalų iš viso nėra.
Dar vienas svarbus RHS pastebėjimas: šie organizmai dažniau įsikuria ant silpnesnių, apleistų ar per tankių augalų. Kitaip tariant, apnašos dažniausiai yra medžio būklės pasekmė, o ne priežastis. Jei medis sveikas ir intensyviai auga, jame samanų paprastai būna mažiau. Taip pat pažymima, kad šveitimas šepečiu ar plovimas stipria srove gali sužaloti žievę, o be sąlygų pokyčių apnašos vis tiek grįžta.
Kaip suderinti dvi pozicijas
Praktiškai abi nuomonės gali sugyventi. Jei samanos ar kerpės jums tiesiog nekliūva, galite jų nelieskite ir susitelkite į medžio gyvybingumą. Jei kamienas storai apaugęs, o medis silpnas, verta ne tik valyti, bet ir ieškoti priežasčių:
- Praretinkite vainiką. Daugiau šviesos ir oro reiškia mažiau drėgmės ant žievės.
- Patikrinkite drenažą. Jei aplink medį nuolat stovi vanduo, drėgmė kamiene išlieka ilgai.
- Pamaitinkite ir pamulčiuokite. RHS rekomenduoja skatinti naują augimą tręšimu, mulčiavimu ir laistymu sausros metu.
- Pašalinkite nudžiūvusias ir ligotas šakas, nes jos dažnai yra pirmosios, ant kurių apnašos tampa storos.
Jei vis tiek nusprendėte purkšti geležies sulfatu
Geležies sulfatas Rytų Europos soduose naudojamas jau seniai, tačiau tai nėra visiškai nekenksminga medžiaga. Prieš ruošdami tirpalą atsižvelkite į šiuos dalykus:
- Koncentracija. Šaltinyje minima 300 g 10 litrų vandens, tai yra apie 3 procentų tirpalas. Sutampa ar ne su jūsų pirktu preparatu, patikrinkite ant pakuotės: skirtingų gamintojų produktai gali skirtis grynumu, o instrukcija yra svarbesnė už bet kokį receptą iš interneto.
- Apsauga. Naudokite pirštines, akinius ir kaukę. Sulfato dulkės ir purslai dirgina akis, odą ir kvėpavimo takus. Šaltinis irgi primena apie pirštines ir kaukę.
- Oras. Rinkitės sausą, bevėjį dieną ir laiką, kai artimiausias parą nelyja. Be to, temperatūra turėtų būti teigiama.
- Tirpalas turi visiškai ištirpti. Maišykite, kol kristalai išnyks ir neliks nuosėdų. Metaliniame inde ruošti nederėtų, nes geležies druskos jį ėsdina: rinkitės plastiko ar emaliuotą (be įtrūkimų) indą.
- Aplinka. Sulfatas palieka rūdžių spalvos dėmes ant plytelių, betono, tvorų ir drabužių. Pridenkite šalia esančius paviršius ir nepurkškite prie vandens telkinių ar šulinių.
- Žali lapai. Purkškite tik tada, kai lapai jau nukritę. Ant žalių lapų tirpalas sukelia nudegimus.
Taip pat prisiminkite, kad net ir sėkmingas purškimas nepašalina priežasties. Jei sąlygos medžiui nesikeičia, samanos po poros metų grįš.
Mechaninis valymas: kada jis prasmingas
Jei apnašos tikrai storos, galima nuvalyti jas minkštu plastikiniu šepečiu, kai žievė drėgna, o samanos minkštos. Nenaudokite aštrių įrankių ir nestenkitės nuvalyti iki „švaros“, nes žievė po apnašomis dažnai plona. Po medžiu patieskite plėvelę, surinkite nuvalytą masę ir išneškite iš sodo: kompostui ji netinka, nes joje gali būti kenkėjų ir grybų sporų.
Ko geriau nedaryti
- Nevalyti stipria vandens srove po slėgiu: ji žaloja žievę.
- Nenaudoti nežinomų „stebuklingų“ priemonių, kurių sudėties nepavadina gamintojas.
- Nepurkšti prieš lietų ar šalčius, kai tirpalas ant žievės neišdžius.
- Nelaukti „stebuklo“ per vieną parą: net pasak šaltinio, pirmi rezultatai matomi po kelių dienų.
Dažnai užduodami klausimai
Ar kerpės nužudo obelį? Ne. Jos nėra parazitai, o jų gausa dažniausiai rodo, kad medis silpnesnis ar auga drėgnoje vietoje.
Ar būtina valyti iki lapkričio 20-osios? Tai šaltinio rekomendacija. Lietuvoje oro sąlygos kinta kasmet, todėl svarbiau pasirinkti sausą, bevėjį ir teigiamos temperatūros dieną nei laikytis tikslios datos.
Ar geležies sulfatas pavojingas augintiniams ir vaikams? Jis dirgina, todėl purškimo metu laikykite juos atokiau, preparatą saugokite užrakintoje vietoje ir nepalikite tirpalo atviro inde.
Ar kerpės rodo švarų orą? Dalis kerpių rūšių jautrios oro taršai, todėl jų buvimas dažnai laikomas gero oro ženklu, nors tai nėra tikslus matavimas.
Ar po valymo reikia dar ką nors daryti? Pavasarį apžiūrėkite kamieną, praretinkite vainiką ir patikrinkite, ar medis gauna pakankamai šviesos bei vandens.
Šaltiniai: RHS: Algae, lichens and mosses on trees and shrubs, RHS patarimų puslapis: Algae, lichens and moss on trees and shrubs.
