Beveik 35 tūkstančiai mokinių atsakė į klausimus apie save: ką tiria Lietuvos vaikų gyvensenos tyrimas ir kodėl jis svarbus kiekvienai šeimai

Mokyklinė kuprinė su atšvaitu, obuolys ir vandens buteliukas ant rudens lapų

Ar vaikai jaučiasi laimingi? Ar pakankamai juda? Ką valgo? Ar segi saugos diržą ir nešioja atšvaitą? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų kas ketverius metus atsako dešimtys tūkstančių Lietuvos mokinių. Higienos institutas paskelbė jau trečiojo savo koordinuojamo mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimo ataskaitą, ir jos mastas įspūdingas.

Didžiulis tyrimas visoje Lietuvoje

Tyrimo duomenys rinkti keturis mėnesius – nuo kovo 4 iki liepos 1 d. Duomenis teikė 50 savivaldybių visuomenės sveikatos biurų, kurie aptarnauja visas Lietuvos savivaldybes.

Iš viso tyrime dalyvavo 34 837 mokiniai:

Taip pat skaitykite: Vaikų fizinio aktyvumo, fizinio pajėgumo ir sveikatos ryšys: ką atskleidžia naujausi tyrimai 2025

  • 12 262 penktokai;
  • 11 498 septintokai;
  • 11 077 devintokai.

Toks tyrimas atliekamas kas ketverius metus visose savivaldybėse. Tai leidžia ne tik pamatyti dabartinę situaciją, bet ir stebėti, kaip vaikų gyvensena keičiasi bėgant metams.

Keturios sritys, kurias tiria specialistai

Ataskaitoje rodikliai suskirstyti į keturias grupes. Kiekviena jų – tai ir tema, apie kurią verta pasikalbėti šeimoje.

1. Savijauta, laimingumas ir patyčios

Tyrime vaikai patys vertina savo sveikatą, kaip laimingi jaučiasi ir ar patiria patyčių.

Ką gali padaryti šeima: paprastas klausimas „Kaip šiandien sekėsi?“ nebūtinai sulauks išsamaus atsakymo. Geriau klausti konkrečiai: „Su kuo šiandien per pertrauką buvai?“, „Kas šiandien buvo smagiausia?“ Vaikai, kurie jaučiasi išklausyti namuose, lengviau papasakoja ir apie sunkumus mokykloje.

2. Fizinis aktyvumas ir mityba

Tiriama, kiek vaikai juda, kokie jų mitybos įpročiai ir ar jie bando keisti gyvenseną.

Ką gali padaryti šeima: Pasaulio sveikatos organizacija vaikams ir paaugliams rekomenduoja kasdien vidutiniškai bent 60 minučių judėti vidutiniu ar dideliu intensyvumu. Bendri pasivaikščiojimai, važinėjimas dviračiu, žaidimai kieme – geriausias būdas, nes vaikai kopijuoja suaugusiuosius. Mityboje svarbiausia, kad namuose būtų lengvai pasiekiamų daržovių ir vaisių, o saldūs gėrimai netaptų kasdienybe.

3. Rizikingas elgesys

Tyrime klausiama apie tabako ir elektroninių cigarečių rūkymą, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą.

Ką gali padaryti šeima: apie elektronines cigaretes verta kalbėtis anksčiau, nei atrodo reikalinga. Dalis paauglių jas laiko „nekenksmingais garais“ su vaisių skoniu, nors daugumoje jų yra nikotino, kuris greitai sukelia priklausomybę. Ramus, nesmerkiantis pokalbis veikia geriau nei draudimai be paaiškinimų.

4. Saugumas: atšvaitai ir saugos diržai

Tiriama, ar vaikai nešioja atšvaitus ir segi saugos diržus.

Ką gali padaryti šeima: rudenį ir žiemą ši tema ypač aktuali. Kelių eismo taisyklės įpareigoja tamsiuoju paros metu kelkraščiu ar nepakankamai apšviestu keliu einančius pėsčiuosius segėti atšvaitą. Pakabinkite atšvaitą ant kuprinės, striukės rankovės ir įsitikinkite, kad jis matomas iš šono. Automobilyje diržas segamas kiekvieną kartą, net važiuojant iki artimiausios parduotuvės.

Taip pat skaitykite: Ši žolelė auga beveik kiekviename lietuviškame sode, bet beveik visi ją naudoja klaidingai

Kodėl seneliams verta žinoti

Seneliai dažnai praleidžia daug laiko su anūkais – veža į būrelius, pasiima iš mokyklos, prižiūri per atostogas. Todėl ir jų pavyzdys bei taisyklės yra svarbūs: jei močiutės namuose visada galima gauti limonado, o seneliai nereikalauja segėti diržo, vaikui sunku suprasti, kodėl tėvų namuose taisyklės kitokios. Geriausia su tėvais susitarti dėl bendrų principų.

Kur rasti rezultatus

Išsamūs 2024 m. tyrimo rezultatai skelbiami Higienos instituto svetainėje, gyvensenos stebėsenos skiltyje. Ten galima rasti ir ankstesnių tyrimų ataskaitas. Jei domitės, kaip sekasi jūsų savivaldybės vaikams, verta pasidomėti ir vietos visuomenės sveikatos biuro paskelbtais duomenimis.

Svarbiausia

Statistika rodo bendrą vaizdą, bet kiekvienas vaikas yra individualus. Geriausias „tyrimas“ šeimoje – reguliarus, nuoširdus pokalbis ir bendras laikas be skubos.

Miegas ir ekranai

Nors miegas nėra viena iš keturių tyrimo sričių, jis glaudžiai susijęs su savijauta, mityba ir judėjimu. Vaikai, kurie vakare ilgai žiūri į ekranus, dažnai vėliau užmiega ir ryte būna pavargę. O pavargęs vaikas mieliau renkasi saldumynus ir mažiau juda. Todėl verta susitarti, kad bent valandą prieš miegą telefonas ir planšetė keliauja į kitą kambarį.

Pusryčiai prieš mokyklą

Dar viena paprasta, bet svarbi tema – pusryčiai. Vaikui, kuris išeina į mokyklą nevalgęs, sunkiau susikaupti per pamokas, o per pertrauką jis dažniau perka bandelę ar saldumynų. Pusryčiams nebūtina daug laiko: avižinė košė su uogomis, sumuštinis su varške ir daržovėmis ar jogurtas su vaisiais paruošiami per kelias minutes.

Kas ketverius metus – nauja proga palyginti

Kadangi tyrimas kartojamas reguliariai, kitas leis pamatyti, ar keičiasi vaikų įpročiai: ar daugėja judančių, ar mažėja rūkančių elektronines cigaretes, ar daugiau vaikų nešioja atšvaitus. Tai svarbu ne tik specialistams, bet ir mokykloms bei savivaldybėms, kurios pagal šiuos duomenis planuoja sveikatinimo veiklas.

Šaltiniai: Higienos institutas – „Skelbiama 2024 m. mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimo ataskaita“; Pasaulio sveikatos organizacija – vaikų ir paauglių fizinio aktyvumo rekomendacijos, 2020; Kelių eismo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like