Antibiotikų likučiai vaistinėlėje ir vienas sąrašas, kurį verta turėti pas gydytoją: kaip pacientas pats gali apsisaugoti nuo klaidų

Moteris virtuvėje užrašų knygelėje rašo savo vaistų sąrašą

Daugelis mano, kad už saugų gydymą atsako tik gydytojai ir slaugytojos. Tačiau Higienos institutas primena: pacientų sauga prasideda ir nuo paties paciento. Užduotas klausimas, laiku suteikta informacija ar paprasčiausiai nusiplautos rankos gali padėti išvengti klaidų ir komplikacijų.

Higienos institutas parengė specialią informaciją pacientams ir jų artimiesiems apie tris svarbiausias sritis. Štai ką kiekvienas gali padaryti pats.

1. Vienas sąrašas, kuris gali išgelbėti nuo klaidos

Vyresniame amžiuje daugelis vartoja kelis ar net keliolika skirtingų vaistų, kuriuos skiria skirtingi gydytojai. Prie jų prisideda papildai, žolelių arbatos, nereceptiniai vaistai nuo skausmo. Neretai nei šeimos gydytojas, nei specialistas nemato visos šios mozaikos.

Taip pat skaitykite: Vaistininkė pasakė: „Šitas mišinys – geriau nei antibiotikai peršalimui.” Receptą užsirašiau iš karto

Todėl verta turėti savo vaistų sąrašą ant popieriaus lapo ar telefone. Jame surašykite:

  • visus vartojamus vaistus ir jų dozes (taip, kaip nurodė gydytojas);
  • papildus, vitaminus ir žoleles, kurias vartojate reguliariai;
  • alergijas vaistams ar maistui;
  • vaistus, kurie anksčiau sukėlė nepageidaujamų reakcijų.

Sąrašą atnaujinkite kiekvieną kartą, kai gydytojas paskiria naują vaistą ar nutraukia seną. Šį sąrašą imkite su savimi pas bet kurį gydytoją, į ligoninę ar vaistinę. Higienos institutas pabrėžia, kad informacija apie vartojamus vaistus, alergijas ir ankstesnes reakcijas yra viena svarbiausių priemonių išvengti nepageidaujamų įvykių.

2. Nebijokite klausti

Daugelis vyresnių žmonių nedrįsta gydytojo „gaišinti“ klausimais. Tačiau aktyvus pacientas yra saugesnis pacientas. Prieš išeidami iš kabineto, verta išsiaiškinti tris dalykus:

  1. Kam skirtas šis vaistas ar procedūra?
  2. Kaip tiksliai jį vartoti – kada, kiek laiko, su maistu ar be jo?
  3. Į ką atkreipti dėmesį ir kada kreiptis vėl?

Jei ką nors pamiršote ar nesupratote, paprašykite užrašyti. Į vizitą galima atsivesti ir artimąjį, kuris padės įsiminti.

3. Antibiotikai: ne „atsargai“ ir ne kaimynei

Antibiotikai yra vieni svarbiausių vaistų medicinos istorijoje, tačiau jų galia mažėja. Bakterijos, kurios dažnai susiduria su antibiotikais, išmoksta jiems atsispirti. Tai vadinama antimikrobiniu atsparumu, ir dėl jo kai kurios infekcijos tampa sunkiai išgydomos.

Kiekvienas gali prisidėti, kad antibiotikai veiktų ir ateityje:

  • vartokite antibiotikus tik tada, kai juos paskyrė gydytojas;
  • vartokite tiek ir taip, kaip nurodyta – nenutraukite gydymo savavališkai vien todėl, kad pasijutote geriau;
  • nelaikykite likučių „kitam kartui“ ir nesiūlykite jų šeimos nariams ar kaimynams;
  • nereikalaukite antibiotikų peršalus – virusinių infekcijų jie negydo;
  • nebereikalingus vaistus grąžinkite į vaistinę, kurios juos priima saugiai sunaikinti, o ne meskite į šiukšlių dėžę ar kanalizaciją.

4. Švarios rankos – paprasčiausia apsauga

Rankų higiena yra viena veiksmingiausių priemonių, padedančių išvengti infekcijų plitimo ligoninėse ir poliklinikose. Higienos institutas primena, kad prie to gali prisidėti ir pacientai, ir lankytojai.

Lankydami artimąjį ligoninėje:

  • nusiplaukite ar dezinfekuokite rankas prieš įeidami į palatą ir išeidami;
  • nesėskite ant paciento lovos;
  • jei sergate peršalimu ar turite kitų infekcijos požymių, apsilankymą atidėkite;
  • neneškite gėlių į vazonus su žeme, jei personalas to neleidžia.

O jei pats gulite ligoninėje, drąsiai paklauskite personalo, ar jie nusiplovė rankas. Tai ne įžeidimas, o įprastas pacientų saugos principas daugelyje šalių.

Taip pat skaitykite: Pacientų priemokų skandalas: gydymo įstaigos verčia pacientus susimokėti antrą kartą

Kaip pasiruošti vizitui pas gydytoją

Kelios minutės pasiruošimo namuose gali padaryti vizitą daug naudingesnį:

  • iš anksto užsirašykite, kas jus neramina ir nuo kada;
  • pasiimkite vaistų sąrašą ir, jei yra, naujausius tyrimų rezultatus;
  • užsirašykite klausimus, kuriuos norite užduoti, kad jų nepamirštumėte;
  • pasiimkite akinius ir, jei reikia, klausos aparatą;
  • vizito metu atsakymus užsirašykite arba paprašykite, kad tai padarytų gydytojas.

5. Praneškite apie pokyčius

Jei po procedūros, operacijos ar pradėjus vartoti naują vaistą atsirado karščiavimas, paraudimas, patinimas, bėrimas ar kitų neįprastų požymių, apie tai būtina pranešti gydytojui. Laiku pastebėta problema dažnai išsprendžiama paprasčiau.

Taip pat verta žinoti savo teises. Pacientas turi teisę gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, gydymą ir galimas alternatyvas suprantama kalba. Jei kažkas neaišku, galite paprašyti paaiškinti dar kartą.

Kodėl tai svarbu

Higienos institutas pabrėžia, kad net nedideli kasdieniai veiksmai – tinkama rankų higiena, atsakingas antibiotikų vartojimas, gydytojui suteikta informacija ar užduotas klausimas – padeda sumažinti rizikas ir prisideda prie saugesnio gydymo. Sveikatos sistema veikia geriausiai tada, kai pacientas joje yra ne stebėtojas, o bendradarbis.

Daugiau informacijos rasite Higienos instituto svetainės skiltyje „Pacientų sauga: informacija pacientams ir jų artimiesiems“.

Straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo ar vaistininko konsultacijos.

Šaltiniai: Higienos institutas – „Pacientų sauga prasideda ir nuo paties paciento“; Higienos institutas – „Pacientų sauga: informacija pacientams ir jų artimiesiems“; Pasaulio sveikatos organizacija, antimikrobinio atsparumo informaciniai pranešimai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like