„Juk vis tiek dega, kam vežti į konteinerį?“ – taip galvoja ne vienas, krosnyje ar katile sudegindamas pieno pakelius, plastikines pakuotes, senų baldų likučius ar net seną avalynę. Atrodo, kad šiluma ta pati, o šiukšlių mažiau. Tačiau Higienos institutas įspėja: kietojo kuro ir ypač atliekų deginimas buityje išlieka rimta problema, kenkianti ir aplinkai, ir sveikatai.
O labiausiai nukenčia tie, kurie gyvena arčiausiai kamino, t. y. patys kūrenantys ir jų artimieji.
Kas iš tikrųjų išeina pro kaminą
Deginant anglis, malkas, o ypač buitines atliekas, į orą patenka visas pavojingų medžiagų kokteilis:
- smulkiosios kietosios dalelės (KD2,5) – tokios mažos, kad pasiekia giliausias plaučių dalis ir net kraujotaką;
- anglies monoksidas (CO) – bekvapės ir bespalvės dujos, vadinamos smalkėmis;
- azoto oksidai ir sieros dioksidas, dirginantys kvėpavimo takus;
- dioksinai, ypač išsiskiriantys deginant plastiką, kurie kaupiasi dirvožemyje, augaluose ir vandenyje.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 9 iš 10 žmonių pasaulyje kvėpuoja oru, kuriame per daug teršalų, o oro tarša kasmet prisideda prie maždaug 7 milijonų priešlaikinių mirčių.
Tarša grįžta į jūsų namus
Daugelis mano, kad dūmai išeina pro kaminą ir „išsisklaido“. Tačiau Higienos instituto duomenimis, nuo 10 iki 40 proc. lauke esančių kuro deginimo teršalų gali patekti atgal į gyvenamąsias patalpas – pro langų plyšius, vėdinimo angas ar atidarius duris.
Tai ypač aktualu individualiuose namuose, priemiesčiuose ir kaimuose, kur nėra centrinio šildymo ar dujų. Namuose susikaupusi tarša kelia pavojų visiems šeimos nariams, o labiausiai – vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Atliekų deginimas – draudžiamas
Buitinių atliekų deginimas krosnyse, katiluose ar lauže Lietuvoje yra draudžiamas, o už tai gali būti skiriama bauda. Plastikas, dažyta ar lakuota mediena, baldų plokštės, padangos, guma ir tekstilė dega esant per žemai temperatūrai, kad nuodingos medžiagos suirtų, todėl jos išskiriamos tiesiai į orą.
Be to, deginant atliekas kamine greičiau kaupiasi suodžiai ir dervos. Tai ne tik blogina trauką, bet ir didina kamino gaisro riziką.
Smalkės: tylus pavojus kiekvienuose namuose su krosnimi
Anglies monoksidas neturi nei kvapo, nei spalvos, todėl jo neįmanoma pajusti. Kiekvieną šildymo sezoną Lietuvoje pasitaiko apsinuodijimų smalkėmis, o dažniausia priežastis tokia pati kaip prieš dešimtmečius – per anksti uždaryta krosnies sklendė, kol žarijos dar nesudegusios.
Smalkės pavojingos ir tuo, kad jas sunkiau pastebėti vyresniems žmonėms: galvos skausmas ar mieguistumas dažnai priskiriami nuovargiui ar orų permainoms.
Pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai dažnai panašūs į paprastą negalavimą: galvos skausmas, svaigulys, pykinimas, silpnumas, mieguistumas. Pavojinga tai, kad jie gali atsirasti naktį, kai žmogus miega.
Kaip apsisaugoti:
Taip pat skaitykite: Pamiršau apie kelių skausmus po 40 metų kančių: česnakinė tinktūra, kurią man atskleidė kaimynė gydytoja
- Įsirenkite anglies monoksido (CO) detektorių šalia krosnies ir miegamajame. Jis kainuoja nedaug, o gali išgelbėti gyvybę.
- Sklendę uždarykite tik tada, kai visos žarijos visiškai sudegė ir nebematyti mėlynos liepsnos.
- Bent kartą per metus išvalykite kaminą ir patikrinkite krosnies ar katilo būklę.
- Užtikrinkite vėdinimą patalpoje, kurioje kūrenama.
- Jei keli šeimos nariai vienu metu pajunta galvos skausmą ar svaigulį, nedelsdami atidarykite langus, išeikite į lauką ir skambinkite 112.
Ką daryti, jei kaimynas degina šiukšles
Dažnai geriausia pradėti nuo ramaus pokalbio – ne visi žino, kad atliekų deginimas draudžiamas ir kenkia pačių sveikatai. Galima papasakoti apie atliekų aikšteles ar pasiūlyti kartu nuvežti senus baldus.
Jei pokalbis nepadeda, o dūmai nuolat sklinda į jūsų namus, apie tai galima pranešti Aplinkos apsaugos departamentui. Tokiomis dienomis patalpas vėdinkite tik tada, kai dūmai išsisklaido, o vaikus ir jautresnius šeimos narius stenkitės laikyti viduje.
Ką daryti su atliekomis vietoje krosnies
Popierių ir kartoną geriau atiduoti perdirbti, plastiką ir pakuotes – mesti į atitinkamus konteinerius. Senus baldus, dažytas lentas ar padangas priima didelių gabaritų atliekų aikštelės, kurių yra kiekvienoje savivaldybėje. Daugelyje jų gyventojai tam tikrą kiekį gali atiduoti nemokamai.
Didelių gabaritų atliekas daugelyje savivaldybių kelis kartus per metus surenka ir apvažiavimo būdu – informaciją apie tai galima rasti savo savivaldybės ar atliekų tvarkymo centro svetainėje.
Kūrenkite tik sausomis, nedažytomis malkomis, sertifikuotomis granulėmis ar briketais. Taip šiluma bus tokia pati, o oras jūsų kieme ir namuose – švaresnis.
Rūpindamiesi tuo, kas dega jūsų krosnyje, saugote ne tik kaimynus. Pirmiausia saugote save ir tuos, kurie kvėpuoja tuo pačiu oru po jūsų stogu.
Šaltiniai: Higienos institutas – „Šildymo sezono pradžia: kietojo kuro ir atliekų deginimo poveikis aplinkai ir sveikatai“; Pasaulio sveikatos organizacija, oro taršos informaciniai pranešimai; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, saugaus šildymo rekomendacijos
