Atėjus šaltajam metų laikui, virtuvėje pakvimpa kitaip. Karštas vynas su gvazdikėliais, imbiero arbata su medumi, raudonėliu pagardintas troškinys, auksinis pienas su ciberžole. Šie prieskoniai suteikia ne tik šilumos jausmą ir aromatą. Mokslininkai juos tiria dėl daug įdomesnių savybių. Ir paaiškėjo, kad juos sieja vienas bendras bruožas.
Kas sieja šiuos prieskonius
Visi keturi prieskoniai yra turtingi augaliniais junginiais, vadinamaisiais polifenoliais ir eteriniais aliejais, kurie veikia kaip antioksidantai. Tyrimuose, lyginusiuose skirtingų maisto produktų antioksidacinį aktyvumą, prieskoniai dažnai užėmė pirmąsias vietas. Ypač gvazdikėliai, kurie pagal kai kuriuos matavimus yra vieni antioksidantais turtingiausių maisto produktų apskritai.
Žinoma, prieskonių suvalgome nedaug, todėl jie nepakeičia daržovių ir vaisių. Tačiau reguliariai naudojami virtuvėje, jie gali papildyti mitybą nauda.
Gvazdikėliai: mažas, bet stiprus
Gvazdikėliai yra džiovinti gvazdikmedžio žiedpumpuriai. Jų pagrindinė veiklioji medžiaga yra eugenolis, suteikiantis būdingą aštrų aromatą. Seniau gvazdikėliais buvo malšinamas dantų skausmas, nes eugenolis turi vietinį nuskausminamąjį poveikį. Iki šiol jis naudojamas kai kuriose odontologijos priemonėse.
Virtuvėje gvazdikėliai tinka karštam vynui, kompotams, marinatams, kepiniams ir mėsos patiekalams. Užtenka kelių vienetų, nes jų skonis labai stiprus.
Raudonėlis: ne tik picai
Raudonėlis daugeliui asocijuojasi su itališka virtuve. Jame yra karvakrolio ir timolio, junginių, kurie laboratoriniuose tyrimuose pasižymėjo antibakterinėmis savybėmis. Raudonėlis taip pat turi daug antioksidantų, ypač džiovintas.
Lietuvoje paprastasis raudonėlis auga ir laukinėje gamtoje, todėl daugelis jį renka ir džiovina arbatai. Virtuvėje jis puikiai tinka troškiniams, pomidorų padažams, mėsai ir bulvėms.
Imbieras: geriausiai ištirtas
Iš šių keturių prieskonių imbieras turbūt turi daugiausia mokslinių įrodymų. Jame esantys gingeroliai suteikia aštrumą. Klinikiniai tyrimai rodo, kad imbieras gali palengvinti pykinimą, pavyzdžiui, kelionėse. Taip pat tiriamas jo poveikis virškinimui ir raumenų skausmui po fizinio krūvio.
Žiemą imbiero arbata su citrina ir medumi yra vienas populiariausių šildančių gėrimų. Imbierą galima naudoti šviežią, džiovintą ar maltą: sriubose, troškiniuose, marinatuose, kepiniuose ir net kokteiliuose.
Ciberžolė: auksas, kurį reikia mokėti naudoti
Ciberžolė garsėja kurkuminu, ryškiai geltonu junginiu, kuris tyrinėjamas dėl priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių. Tačiau yra viena problema: organizmas kurkuminą pasisavina labai prastai.
Čia į pagalbą ateina juodieji pipirai. Juose esantis piperinas gali padidinti kurkumino pasisavinimą net iki 20 kartų. Be to, kurkuminas tirpsta riebaluose, todėl ciberžolę geriausia naudoti kartu su aliejumi ar pienu. Būtent todėl tradicinis indiškas kario padažas ar auksinis pienas su žiupsneliu pipirų yra ne atsitiktinis derinys.
O cinamonas?
Žiemą prie šių keturių prieskonių dažnai prisijungia ir cinamonas. Jis taip pat turtingas antioksidantais. Tačiau verta žinoti, kad dažniausiai parduodamas kasijos cinamonas turi nemažai kumarino, medžiagos, kurios dideli kiekiai gali apkrauti kepenis. Žiupsnelis į košę ar kepinius problemų nesukelia, tačiau tie, kurie cinamoną naudoja kasdien dideliais kiekiais, galėtų rinktis Ceilono cinamoną. Jame kumarino yra daug mažiau. Etiketėje paprastai nurodoma, kokia tai rūšis.
Saikas ir atsargumas
Virtuvėje naudojami kiekiai daugumai žmonių yra visiškai saugūs. Tačiau papildai su koncentruotais ekstraktais yra kitas reikalas.
Ciberžolės papildai. Gauta pranešimų apie retus kepenų pažeidimus vartojant didelių dozių ciberžolės papildus. Todėl prieš vartojant papildus verta pasitarti su gydytoju.
Kraują skystinantys vaistai. Imbieras ir ciberžolė didesniais kiekiais gali stiprinti kraują skystinančių vaistų poveikį.
Jautrus skrandis. Dideli imbiero kiekiai gali sukelti rėmenį.
Gvazdikėlių aliejus. Grynas gvazdikėlių aliejus yra labai stiprus ir gali dirginti gleivinę. Jo negalima gerti ar naudoti neskiesto.
Kaip naudoti prieskonius kasdien
Ryte. Žiupsnelis cinamono ir gvazdikėlių avižinėje košėje.
Pietums. Raudonėlis ir ciberžolė troškiniuose, sriubose ir daržovių patiekaluose.
Vakare. Imbiero arbata ar auksinis pienas su ciberžole ir pipirais.
Kepiniuose. Imbieras ir gvazdikėliai tradiciniuose žiemos meduoliuose.
Prieskoniai vietoj druskos
Dar viena mažai vertinama prieskonių nauda yra ta, kad jie leidžia sumažinti druskos kiekį. Kai patiekalas kvepia raudonėliu, imbieru ar gvazdikėliais, druskos dažnai prireikia mažiau, nes skonis ir taip sodrus. Tai ypač svarbu vyresniems žmonėms, kuriems gydytojai dažnai pataria riboti druską. Su amžiumi skonio receptoriai silpnėja, todėl norisi sūresnio maisto, o prieskoniai padeda šią spragą užpildyti be papildomos druskos.
Kaip laikyti
Prieskoniai su laiku praranda aromatą ir naudingąsias medžiagas. Malti prieskoniai geriausi per pusę metų ar metus, o sveiki gvazdikėliai, pipirai ar sėklos išsilaiko ilgiau. Laikykite juos sandariuose induose, tamsioje vietoje, atokiau nuo viryklės.
Mažas žiupsnelis, daug skonio
Gvazdikėliai, raudonėlis, imbieras ir ciberžolė nėra vaistai, tačiau jie gali paversti kasdienius patiekalus kvapnesniais ir šiek tiek naudingesniais. Tad žiemą drąsiai atsidarykite prieskonių spintelę. Kartais geriausias sveikatos patarimas yra tiesiog skaniai pasigaminti valgyti.
