Sekmadienį kepiau obuolių pyragą, kai draugė, užsukusi kavos, staiga sustojo prie viryklės ir susiraukė.
– Tu visada rankšluostį kabini čia? – parodė į orkaitės dureles.
– O kur dar? – gūžtelėjau pečiais. – Ranka pasiekiama, greitai išdžiūsta.
– Būtent todėl mes turime tiek darbo, – atsiduso ji.
Draugė dirba draudimo bendrovėje, žalų skyriuje, ir virtuvių gaisrus mato kiekvieną savaitę. Per vieną kavos puodelį sužinojau, kad įprotis, kurį ramiausiai kartojau daugybę metų, žalų aktuose figūruoja kur kas dažniau, nei galėjau įsivaizduoti.
Kodėl orkaitės durelės — pavojingiausia vieta rankšluosčiui
Kepant durelės įkaista gerokai labiau, nei atrodo iš šalies, o rankšluostis ant rankenos laikosi tik trinties dėka. Užtenka vieno judesio. Audinys nuslysta. Paliečia įkaitusį stiklą arba nukrenta ant dar karštos kaitvietės. Užsidega.
– Blogiausia, kad niekas to nepastebi iš karto, – paaiškino draugė. – Žmonės išeina iš virtuvės, o rankšluostis smilksta jiems už nugarų.
Pavojingiausi — sintetiniai ir mišrūs audiniai. Jie užsiliepsnoja per kelias sekundes, dega karštai ir netolygiai, todėl užgesinti juos sunkiau nei įprastą medvilnę. Vienas nuslydęs rankšluostis gali sukelti grėsmę visai virtuvei — ypač jei šalia stovi aliejaus butelis ar popieriniai rankšluosčiai. O kai durelės atidaromos, kabantis audinys atsiduria vos už kelių centimetrų nuo įkaitusio vidinio stiklo — arčiausiai karščio iš visų daiktų virtuvėje. Prisiminkite ir ilgo kepimo ar pirolizės režimus — tada net išorinis durelių stiklas įkaista tiek, kad rankos ilgai nepalaikysi.
Karštis dirba dar vieną nematomą darbą
Net jei gaisro pavyktų išvengti, orkaitės durelės rankšluostį gadina kasdien. Šiluma suminkština riebalų daleles, kurios gaminant tvyro ore virš viryklės. Suminkštėjusios jos limpa prie pluošto, įsigeria giliai ir iki galo nebeišsiskalbia. Todėl rankšluostis prie orkaitės patamsėja greičiau už visus kitus namuose.
Šiltas ir drėgnas audinys — dar ir ideali terpė mikrobams daugintis. Rankšluostis, kuriuo šluostote švarius indus ir rankas, pats gali būti nešvariausias daiktas visoje virtuvėje. Namų higienos tyrimuose virtuviniai rankšluosčiai nuolat minimi tarp labiausiai užterštų daiktų — greta pjaustymo lentų ir kempinių. Karštis prie orkaitės šį procesą tik pagreitina. Todėl taisyklė paprasta: vienas rankšluostis — rankoms, kitas — indams, trečias — karštiems puodams. Ir nė vienas iš jų nekabo ten, kur kaista.
– Pauostykite savąjį vakare, – patarė draugė. – Jei kvepia ne skalbikliais, o vakariene, jis jau viską pasako.
Kur kabinti, kad būtų ir patogu, ir saugu
Sprendimui nereikia jokio remonto. Kabliukas ant spintelės šono prie kriauklės, prie sienos tvirtinamas laikiklis ar skersinis vidinėje spintelės durelių pusėje — visos šios vietos yra atokiau nuo karščio, bet ranka pasiekiamos. Tinka ir švari indų džiovyklė, ir tvarkingai sulankstytas rankšluostis ant stalviršio krašto, toliau nuo kaitviečių. Jei virtuvė visai maža, gelbsti magnetinis laikiklis ant šaldytuvo šono arba paprastas kabliukas ant durų staktos — svarbiausia, kad tarp audinio ir karščio šaltinio liktų bent metras. Popieriniai rankšluosčiai — ta pati istorija: laikiklis virš viryklės atrodo patogiai, bet degantį popierių gesinti dar nemaloniau nei audinį.
Svarbi ir paprasta priežiūra. Drėgną rankšluostį džiovinti iš karto, o ne palikti suglamžytą krūvelėje. Keisti kas dvi tris dienas, ne tada, kai jau nebemalonu paimti į rankas. Nešvarius laikyti atskirai nuo švarių, kad neišsimaišytų nei kvapai, nei mikrobai.
Tą patį vakarą prisukau kabliuką ant spintelės šono. Užtrukau penkias minutes, išleidau mažiau nei du eurus. Rankšluostis dabar kabo ant spintelės šono — lygiai taip pat pasiekiamas, tik nebe ant įkaistančio metalo. Orkaitės rankena dabar tuščia — ir kaskart į ją pažvelgusi prisimenu draugės žodžius apie rankšluosčius, tyliai smilkstančius žmonėms už nugarų.
