Adata nukrito ant grindų ir dingo. Ne po spinta – plyšyje tarp lentų. Ten pat gyveno trupiniai, smėlis ir skersvėjis, kuris šaltuoju metu traukdavo per kojas. Meistrai už senų grindų atnaujinimą užsiprašė tiek, kad nusprendžiau pirmiausia išbandyti būdą, kurį naudojo dar mūsų seneliai: pjuvenos ir PVA klijai.
Vyras suabejojo.
„PVA ir pjuvenos? Čia rimtai? Gal vis dėlto meistrą?” – paklausė jis, žiūrėdamas į mano supjaustytą švitrinį popierių.
Po savaitės jis savo klausimą atsiėmė.
Pirmiausia – kurie plyšiai taisytini, o kurie ne
Ne kiekvieną tarpelį reikia pildyti. Siauros, lygios, per visą patalpą vienodos siūlės yra grindų kvėpavimo tarpai: mediena plečiasi ir traukiasi keičiantis drėgmei, ir šie tarpeliai jai būtini. Užpildyti juos – reiškia užsiauginti brinkimą ir girgždesį.
Taisyti verta tik išplatėjusius, gilius, stabilius plyšius. Prieš darbą patikrinkite, ar gretimos lentos nejuda – klibančias pirma reikia pritvirtinti. Tada plyšiai kruopščiai išvalomi: siauras peilis, dulkių siurblys, kad viduje neliktų nei smėlio, nei senų dulkių. Ant purvo klijai nelimpa.
Mišinys: pjuvenos ir PVA
Paskambinau draugui statybininkui pasitikslinti smulkmenų.
„Svarbiausia – kad pjuvenos būtų tos pačios ar panašios medienos kaip grindys. Klijai išdžius ir taps nematomi, o pjuvenų spalva liks visam laikui”, – patarė jis.
Į indelį beriamos švarios, sausos pjuvenos, tada po truputį pilami PVA klijai ir maišoma. Sausa – byra. Skysta – teka. Reikia tirštos tešlos, kuri laiko formą ir limpa prie pirštų. Jei masė per skysta, dar pjuvenų; per standi – dar lašas klijų.
Užpildymas mentele
Pasta imama nedideliais kiekiais ir mentele spaudžiama į plyšį laikant įrankį nedideliu kampu – taip masė eina gilyn tarp lentų, o ne tepasi paviršiumi. Trumpi, tvirti spustelėjimai užpildo visą gylį be oro tuštumų.
Perteklius nubraukiamas iš karto, kol minkštas, kad linija liktų tvarkinga ir vos vos iškilusi virš paviršiaus – šlifuojant ji susilygins.
Kantrybės dalis: dvi trys paros
Dabar sunkiausia – nieko nedaryti. Užpildytų vietų negalima nei minti, nei apstatyti baldais dvi tris paras, kol masė sukietėja iki galo. Paskubėjus minkštas lopas įsmunka, ir viską tenka pradėti iš naujo.
Sukietėjusi vieta lengvai nušlifuojama smulkiu švitriniu popieriumi iki grindų lygio, dulkės nuvalomos, o paviršius įtrinamas alyva ar vašku, kad atspalvis susilietų su lentomis.
Vyras, atėjęs apžiūrėti rezultato, tris kartus perėjo per kambarį pasilenkęs.
„Kur tu čia pildei? Nerandu”, – pripažino jis galiausiai.
Grindys dabar tylios ir lygios, skersvėjis pro lentas nebetraukia, o visas remontas kainavo saują pjuvenų ir seno PVA buteliuko likutį. Adata daugiau niekur nedingsta.
