Močiutė sakydavo, kad gražiausias sodas prasideda tada, kai visi kiti jau eina miegoti.
Vaikystėje nesupratau. Man sodas buvo dienos vieta – saulė, bitės, šiltos braškės tiesiai nuo krūmo. O ji vakarais išeidavo į kiemą, atsisėsdavo ant suoliuko ir tiesiog kvėpuodavo.
„Palauk sutemų,” – sakydavo. „Tada pamatysi tikrąjį sodą.”
Dabar suprantu, apie ką ji kalbėjo.
Kodėl jos pražysta tik sutemus
Naktį žydinčios gėlės atsiveria neatsitiktinai. Vėsesnis oras mažina drėgmės netekimą, o prietemoje suaktyvėja jų tikrieji apdulkintojai – naktinės kandys ir kiti vabzdžiai.
Kvapas irgi ne šiaip sau sustiprėja. Ramų vakarą oras juda lėčiau, todėl aromatas sklinda toliau ir laikosi ilgiau. Tai ne poezija. Tai strategija.
Nakties grožis: kelių spalvų viename augale
Pirmasis atsibunda nakties grožis, arba mirabilis. Jo piltuvėlio formos žiedai atsiveria neskubėdami, vos oras atvėsta.
Įdomiausia – vienas augalas gali žydėti kelių spalvų žiedais vienu metu. Kai kurie būna dryžuoti ar taškuoti, tarsi kas būtų tyčia išmarginęs. Palei taką jis skleidžia švelnų, saldų kvapą, kuris lydi kiekvieną žingsnį.
Nakviša ir levkoja: geltona šviesa ir kvapas
Vakarinė nakviša veikia visai kitaip. Jos ryškiai geltoni žiedai prasiskleidžia staigiai, beveik akyse. Pasodinta lysvės priekyje, prieblandoje ji atrodo tarsi mažas žibintas.
O kvapioji naktinė levkoja, arba matiola, dieną atrodo kukliai. Nepastebimai. Bet vos sutemsta, jos aromatas užima visą terasą.
„Šitos nemėgsta saulės,” – rodydavo į jas močiutė. „Joms reikia ramybės ir tamsos, kaip ir žmonėms.”
Būtent dėl to levkoją sėju grupelėmis prie suoliuko – kad vakare turėčiau kur sėdėti apsupta kvapo.
Tabakas ir lobuliarija: naktinis kvapų kilimas
Kvapusis tabakas, arba nikotiana, praplečia visą vaizdą. Jo vamzdiški balti, rožiniai ar raudoni žiedai vakare kvepia stipriausiai ir traukia kandis, kurios plazda virš gėlyno tarsi mažytis naktinis teatras.
O prie pat žemės driekiasi kvapioji lobuliarija, kartais vadinama alisa. Smulkūs balti ir alyviniai žiedeliai sudaro tankų kilimą palei takelį. Sutemus jo kvapas juntamas su kiekvienu žingsniu.
Kur jas sodinti
Visos šios gėlės Lietuvoje puikiai auga kaip vienmetės – sėklų rasite beveik kiekviename sodo centre.
Levkoją ir lobuliariją sodinu ten, kur vakarais sėdžiu, – prie suoliuko, palei terasą. Nakvišą ir mirabilį – lysvės priekyje, kad prieblandoje matyčiau jų spalvas. Tabaką – kiek toliau, kad kvapas atsklistų banga.
Ne visas iš karto. Pradėkite nuo dviejų ar trijų, kad išmoktumėte jų ritmą.
Vakar vėl išėjau į kiemą, kai saulė jau buvo pasislėpusi. Atsisėdau ant to paties suoliuko. Užuodžiau levkoją, išgirdau, kaip kažkur plazdena kandis, ir staiga tarsi vėl išgirdau močiutės balsą: „Palauk sutemų.” Ji buvo teisi. Gražiausias sodas iš tiesų prasideda tada, kai visi kiti jau eina miegoti.
