Rudenį obelims ir vyšnioms reikia daugiau nei įprastos priežiūros. Pirmas žingsnis — pašalinti užkrėstas šakas ir mumifikuotus vaisius, o tada surinkti nukritusius lapus, kol jie dar netapo sporų priedanga. Toliau viską lemia laikas: sisteminis fungicidas rugsėjį, o po jo — kontaktinis apdorojimas gali gerokai sumažinti ligų spaudimą. Kai infekcija buvo stipri, dėmesio prireikia ir dirvožemiui prie šaknų. O svarbiausia detalė čia — seka.
Pašalinkite užkrėstas šakas ir vaisius
Visos išdžiūvusios šakos, kabančios lapų liekanos ir supuvę vaisiai nuo obelų bei vyšnių šalinami nedelsiant — būtent jie yra dažni moniliozės ir rauplių šaltiniai.
Kiekvienas įtartinas ūglis nukerpamas iki sveikos medienos švariais, dezinfekuotais įrankiais, darant glotnius pjūvius, kad liktų kuo mažiau infekcijos įėjimo taškų. Surinkta medžiaga išnešama iš sodo ir sunaikinama, o ne paliekama netoliese. Tvarkinga laja mažina sporų spaudimą ir padeda išlikti sveikesniems ir gretimiems medžiams. Po genėjimo verta reguliariai apžiūrėti medžius — taip anksti pastebimas naujas džiūvimas.
Rudenį sutvarkykite nukritusius lapus
Po obelimis ir vyšniomis nukritę lapai surenkami nedelsiant, nes per žiemą jie gali slėpti moniliozės ir rauplių sporas. Švarus medžio ratilas mažina pakartotinio užsikrėtimo tikimybę ir padeda sodui sveikam sulaukti pavasario.
Lapus reikia sugrėbti nuo viso lajos projekcijos ploto, neaplenkiant drėgnų kampų ir mulčio pakraščių. Pažeista lapija ir likę supuvę vaisiai pašalinami iš vietos ir sunaikinami. Kompostuoti juos nesaugu, nebent krūva įkaista taip, kad medžiaga visiškai suyra. Po tvarkymo dirvos paviršius turi likti atviras ir paruoštas tolesniems apsaugos darbams.
Rugsėjį purkškite sisteminį fungicidą
Rugsėjis tinka sisteminiam fungicidui, kol lapai dar žali ir aktyviai perneša medžiagas. Šiuo metu produktas įsisavinamas per lapiją ir patenka į audinius, kuriuose gali vystytis moniliozė bei rauplės.
Purškiama tolygiai, padengiant abi lapo puses ir jaunus ūglius, laikantis etiketėje nurodytos normos ir renkantis ramų orą. Poveikis stipriausias, kai viso sodo medžiai apdorojami pagal tą patį grafiką. Prieš darbą purkštuvą verta sukalibruoti, patikrinti vandens kokybę, o purkšti — dar prieš prasidedant ankstyvam lapų kritimui.
Po jo — kontaktinį fungicidą
Kai sisteminis fungicidas įsigeria, maždaug po keturių valandų purškiamas kontaktinis fungicidas, kad būtų sunaikintos ant lapų ir žievės likusios sporos. Šis antrasis sluoksnis suformuoja apsauginę plėvelę ir mažina tikimybę, kad liga atsinaujins.
Padengti reikia tolygiai: abi lapo puses, jaunus ūglius, kamieną ir šakų išsišakojimus, kur ilgiausiai laikosi drėgmė. Geriausias sukibimas pasiekiamas purškiant ramų, sausą orą. Jei vanduo kietas, nedidelis citrinos rūgšties kiekis padeda tirpalui veikti patikimiau ir pasiskirstyti tolygiau.
Po stiprios infekcijos apdorokite dirvą
Kai liga buvo stipriai įsisiautėjusi, apdorojama ir dirva prie šaknų, kad būtų slopinamos viršutiniame sluoksnyje likusios sporos. Tam tinka koncentruotas karbamido tirpalas — 700 gramų 10 litrų vandens — tolygiai sudrėkinant paviršių. Alternatyva yra vario sulfatas, po 2–3 valgomuosius šaukštus 10 litrų vandens, kruopščiai padengiant pašaknio ratą. Šis žingsnis naudingiausias jau pašalinus lapus, vaisius ir sergančias šakas.
Vis dėlto abi priemonės nėra nekaltos. Vario sulfatas nuodingas bitėms, sliekams, žuvims ir naminiams gyvūnams, o dirvožemyje jis kaupiasi, tad kasmet tų pačių vietų juo apdoroti neverta. Koncentruotas karbamidas gali nudeginti žalią augaliją, todėl purškiamas tik nukritus lapams. Dirbant būtina mūvėti pirštines, saugoti akis, rinktis bevėją orą, laikyti gyvūnus atokiau, kol paviršius išdžius, ir nepilti likučių prie tvenkinių ar į lietaus kanalizaciją.
Visų šių žingsnių esmė — ne atskiras purškimas, o tvarka: pirma švara, paskui apsauga. Greitai sutvarkytas ir nuosekliai apdorotas sodas pavasarį pasitinka su kur kas mažesniu ligų spaudimu, o būtent nuo to dažniausiai ir priklauso, koks bus derlius.
