Iš pradžių tai tik baltas „kiaušinis” po lapais — lygus, apvalus, pusiau įsmigęs į žemę. Bet praeina kelios valandos, ir iš jo tiesiog akyse iššauna aukštas, akytas grybas. Tai paprastoji poniabudė, liaudyje vadinama vilkagrybiu ar žemės taukais.
Ir tai vienas greičiausiai augančių grybų pasaulyje — spartesnis net už bambuką.
Kaip jis atrodo
Jauna poniabudė iš tikrųjų primena vištos kiaušinį, gulintį ant žemės. Viduje — skaidri, drebučinė masė, kurioje slypi būsimo grybo užuomazga.
Kai luobelė plyšta, iš jos išsineria baltas, raukšlėtas kotas su varpelio formos kepurėle. Suaugęs grybas pasiekia 20–25 cm. Kepurėlę dengia žalsvos gleivės aštraus, dvėselieną primenančio kvapo — būtent jos privilioja vabzdžius, o šie išnešioja sporas.
Auga tiesiog akyse
Poniabudė laikoma vienu greičiausiai augančių grybų. Kai kuriais duomenimis, jos kotas per minutę pailgėja maždaug penkiais milimetrais.
Tai reiškia, kad pokytį matai plika akimi. Vos per porą valandų iš gulinčio „kiaušinio” išstypsta į viršų kylantis vaisiakūnis — reginys, dėl kurio grybą įsimena visi, kam bent kartą pavyko jį stebėti.
Ar galima jį valgyti? Būkite labai atsargūs
Subrendusi poniabudė dvokia, todėl jos niekas nerenka. Liaudyje maistui naudota tik ankstyva, „kiaušinio” stadija — vidus išvalomas ir valgomas žalias, o skoniu primena ridiką.
Bet čia slypi rimtas pavojus. Tas baltas „kiaušinis” iš išorės labai panašus į mirtinai nuodingų musmirių, pavyzdžiui, žalsvosios musmirės, jauniklius. Todėl jokio miške rasto „kiaušinio” negalima valgyti tiesiog taip. Vienintelis būdas atskirti — perpjauti jį per pusę: poniabudės viduje matoma vientisa drebučinė masė su grybo užuomazga, o musmirės — jau susiformavusio grybo su kepurėle ir plokštelėmis siluetas. Jei nesate visiškai tikri, palikite grybą miške.
Ką sako mokslas apie „gydomąsias” savybes
Poniabudei nuo seno priskiriama daugybė gydomųjų galių — nuo odos ligų iki afrodiziako poveikio. Pastarasis įsitvirtino net dėl paties grybo formos ir lotyniško pavadinimo.
Vis dėlto svarbu žinoti: didžioji šių teiginių dalis kyla iš liaudies medicinos, o ne iš patvirtintų tyrimų. Mikologai atsargūs — moksliškai įrodyto gydomojo, juo labiau priešvėžinio, poveikio nėra. Todėl į brangius „poniabudės ekstraktus” verta žiūrėti kritiškai.
Lietuvos miškuose paprastoji poniabudė auga nuo liepos iki rugsėjo, dažniausiai lapuočių ir mišriuose miškuose bei parkuose. Lengviausia ją aptikti pagal kvapą — dažnai dar nepamatęs jos, pirmiausia užuodi.
