Viename kilograme žuvies atliekų yra tiek azoto, kiek maždaug penkiuose kibiruose komposto.
Tą skaičių išgirdau stovėdamas prie kaimyninio sklypo tvoros ir žiūrėdamas į pomidorus, kurių stiebai buvo storesni už mano nykštį. Savo lysvę tręšdavau granulėmis iš maišo. Rezultatas atrodė padoriai — kol nebuvo su kuo palyginti.
Ką iš tikrųjų gauna dirva
Žuvies audiniuose yra azoto, fosforo, kalio, kalcio ir mikroelementų, kurie augalui pasiekiami palaipsniui, o ne vienu smūgiu.
Skirtumas nuo mineralinių trąšų — ne kiekyje, o tempe. Mineralinė trąša atiduoda azotą per kelias dienas. Fermentuota žuvis maitina savaites, o kartu pašeria dirvos bakterijas ir grybus, kurie skaido organiką.
Sliekams tai šventė. Sklype, kur reguliariai pilamas praskiestas žuvies užpilas, jų po plėvele po kelių sezonų randama kartais dvigubai daugiau.
O ten, kur daug sliekų, dirva sugeria lietaus vandenį greičiau ir per sausrą laiko drėgmę ilgiau. Tai matosi ne pirmą, o trečią sezoną.
— Žmonės galvoja, kad tręšia augalą, — sakė agronomė Vilma. — Iš tikrųjų jie tręšia dirvą, o dirva jau pati apsisprendžia.
Kaip pasidaryti namuose
Į švarų kibirą sudedamos šviežios žuvies galvos, odos, žarnos. Šviežios — ne tos, kurios šaldiklyje pragulėjo mėnesį.
Užpilama lietaus vandeniu. Iš čiaupo pilamas vanduo prieš tai turėtų pastovėti parą.
Dabar apie raugą. Užsienio receptuose minimas laktobacilų serumas, kurio Lietuvos parduotuvėse atskirai beveik nerasite. Jį puikiai pakeičia varškės išrūgos, raugintų kopūstų sultys arba sodo centruose parduodami EM preparatai.
Kibiras uždengiamas laisvai, ne sandariai — dujoms reikia išeiti. Laikomas šešėlyje, 20–30 laipsnių šilumoje. Kas kelias dienas pamaišoma.
Po trijų–keturių savaičių skystis patamsėja, o kvapas iš puvėsių virsta rūgštoku. Tai ženklas, kad procesas pavyko.
Trys dalykai, apie kuriuos receptuose nutylima
Katės ir šunys. Šviežiai patręšta lysvė jiems kvepia maistu. Šuo iškas ką tik pasodintus daigus, o katė lysvę pavers tualetu. Padeda plona agrodangos juosta pirmoms dvidešimt keturioms valandoms.
Varnos ir šarkos. Jos reaguoja į kvapą greičiau už kates.
Kaimynystė. Fermentuojantis kibiras balkone yra beveik garantuotas konfliktas. Vieta jam — sklypo gale.
Kas nesukelia problemų — bitės. Užpilas pilamas prie šaknų, ne ant žiedų, todėl apdulkintojams jis neutralus.
Praskiedimas ir dozė
Vienas litras koncentrato dešimčiai litrų vandens. Stipriau — nereikia niekada.
Pilama prie augalo pagrindo, ne ant lapų. Anksti rytą arba vakare, kai saulė nebekepina.
Kartojama kas dvi–tris savaites, kol augalas auga aktyviai.
Geriausiai reaguoja pomidorai, paprikos, agurkai, salotos, kopūstai, rožės ir hortenzijos. Vazonuose augantys augalai — taip pat, tik dozę reikia perpus mažinti.
Kur netinka visai — svogūninėms gėlėms ir jaunoms morkoms. Azoto perteklius abiem varo lapiją, o ne tai, dėl ko jie sodinami.
Nenorintiems kibiro balkone Lietuvos sodo centruose randama gatavų žuvies emulsijų. Alternatyva be jokio kvapo — dilgėlių užpilas kartu su granuliuotomis vištų mėšlo trąšomis.
O dabar klausimas, kurį verta užduoti sau prieš pilant pirmą kibirą. Ar jūsų sklype yra vieta, kur mėnesį galėtų stovėti kvepiantis kibiras taip, kad nė vienas namiškis dėl to nesusipyktų su jumis?
Nuo šito atsakymo priklauso viskas.
