Sklypas atrodė nepriekaištingai. Veja lygi kaip stalas, pjaunama kas savaitę. Gėlynai švarūs, nė vienos piktžolės. Obelys apipurkštos laiku.
Ir tuščia.
Prie žydinčių flioksų per visą popietę nusileido dvi bitės. Kaimyno sklype, kur pakraštyje siūbavo neaiški žolė su kiaulpienėmis, jų zvimbė dešimtys.
Kas sodui atrodo tvarka, bitei atrodo dykuma
Bitė ieško trijų dalykų: nektaro, žiedadulkių ir vietos lizdui.
Nupjauta veja neduoda nieko. Kiaulpienė, dobilas, garšva — augalai, kuriuos kas savaitę nurėžiame, yra būtent tie, kurie žydi anksti, pigiai ir gausiai.
Švarus gėlynas su trimis dekoratyvinėmis rūšimis irgi neduoda beveik nieko. Daugelis pilnavidurių žiedų, išvestų dėl grožio, nektaro neturi visai — jų dauginimosi organai paversti žiedlapiais.
O lizdui reikia to, ką iš sodo šalinama pirmiausia: plikos, purios žemės lopinėlio, sausų stiebų, senos medienos.
Vienišos bitės — o Lietuvoje jų dešimtys rūšių, ir apdulkina jos ne mažiau nei naminės — avilių nestato. Jos deda kiaušinėlius į siaurus tuščiavidurius stiebus arba kasa urvelius smėlyje.
Rudenį nupjovę ir sudeginę visus sausus stiebus, mes sudeginame ir kitų metų kartą. Tą darbą atidėti iki pavasario yra pigiausia sodininko dovana bitėms.
Klaida, daroma su geriausiais ketinimais
Purškiama pavasarį, kai obelys žydi. Purškiama vidurdienį, kai gražus oras.
Būtent tada bitė ir dirba.
Sisteminiai insekticidai patenka į augalo audinius ir vėliau atsiduria nektare bei žiedadulkėse. Trys ryškiausi neonikotinoidai Europos Sąjungoje lauko sąlygomis uždrausti, tačiau ne visi šios grupės preparatai, o ir kitos veikliosios medžiagos bitėms nėra draugiškos.
Net ir nemirtina dozė sutrikdo orientaciją. Bitė nebeatranda kelio atgal, o mokymasis ir dauginimasis nukenčia.
Todėl sodas su gėlėmis ir purškalu yra blogesnis už sodą be gėlių. Tai kvietimas į vietą, kurioje bitė apsinuodija.
Taisyklė paprasta: žydinčių augalų nepurkšti niekada. Jei purškiama, tai vakare, nusileidus saulei, kai skraidymas baigtas.
Ką realiai pakeisti šį sezoną
Palikite nepjautą juostą. Pusė metro palei tvorą arba pakraštys po vaismedžiais. Nieko sėti nereikia — sudygs patys.
Pailginkite pjovimo intervalą iki dviejų ar trijų savaičių. Dobilas suspės pražysti.
Sodinkite mėlynus ir violetinius žiedus. Bičių regėjimas jautrus ultravioletiniams, mėlyniems ir žaliems bangų ilgiams, todėl būtent mėlyna ir violetinė joms matomos geriausiai. Facelija, čiobreliai, monarda, katžolė, levandos.
Rinkitės paprastus, ne pilnavidurius žiedus. Iš tolo jie kuklesni, bet žiedadulkes turi.
Ir sėkite taip, kad kas nors žydėtų nuo balandžio iki rugsėjo. Vasaros vidurio spraga — dažniausia priežastis, kodėl bitės sodą aplanko, o paskui dingsta.
Palikite kampą su plika žeme. Nemulčiuokite jo, neapsėkite.
Ir jei norite bičių namelio, statykite jį teisingai. Angos nuo keturių iki dešimties milimetrų, nendrių stiebeliai arba gręžtos skylės kietoje medienoje. Atsukti į pietryčius, pakelti nuo žemės, po stogeliu nuo lietaus.
Vamzdelius reikia keisti kas dvejus metus, kitaip namelis tampa parazitų ir grybelio židiniu. Nepakeistas bičių namelis kenkia labiau nei jo nebuvimas.
Šį savaitgalį padarykite vieną dalyką: nepjaukite juostos palei tvorą. Vienos savaitės pakaks, kad pamatytumėte, kas ten nusileis.
