Dauguma įsitikinę, kad daugiausia elektros suryja šaldytuvas – juk jis dirba visą parą. Iš tikrųjų didžiausias vartotojas dažnai stovi vonioje ar sandėliuke ir į akis nekrenta.
Tai vandens šildytuvas. Kai kuriuose namuose jis suryja net 20–30 procentų visos metinės elektros – daugiau nei bet kuris kitas prietaisas.
Kodėl būtent jis
Vandens šildytuvas dirba ne protarpiais, o beveik nuolat. Jam reikia ne tik įkaitinti vandenį, bet ir visą dieną palaikyti jį karštą, net kai niekas juo nesinaudoja.
Kaskart, kai bakas atvėsta, įsijungia naujas kaitinimo ciklas. Kuo dažniau namuose karšti dušai, karštu vandeniu plaunami indai ar skalbiama, tuo dažniau jis kaista. Šaltuoju metų laiku, kai įtekantis vanduo šaltesnis, šildytuvui tenka dirbti dar sunkiau.
Palyginimui: šaldytuvas per metus suvartoja maždaug 100–250 kWh, indaplovė – 150–270, o džiovyklė – 300–600. Vandens šildytuvas visus juos lenkia, nes dirba didele galia ir ilgai. Būtent todėl jis dažnai sudaro didžiausią mėnesio sąskaitos dalį, nors į akis nekrenta.
Kaip dydis keičia sąskaitą
Bako talpa – tiesioginis kaštų veiksnys. Didesnis bakas laiko daugiau vandens, kuris nuolat vėsta ir turi būti vėl šildomas, tad ir nuostoliai budėjimo režimu didesni. Per bako sieneles šiluma spinduliuoja į aplinką, o elektra vėl ją kompensuoja.
Per mažas bakas irgi ne sprendimas – jis gali dažnai jungtis ir išsijungti, jei poreikis prastai suderintas, ir taip taip pat eikvoti elektrą. Mažiausios sąskaitos gaunamos parinkus talpą pagal realų šeimos poreikį ir gerai apšiltinus baką.
Kur slypi kiti vartotojai
Šaldytuvas, skalbyklė ir džiovyklė dirba ištisus metus, bet suvartoja gerokai mažiau. Šaldytuvas kaista cikliškai, skalbyklė – trumpais impulsais gręžimo ir maišymo metu.
Džiovyklė iš šios trijulės godžiausia, nes orui šildyti reikia daug energijos. Vis dėlto prieš vandens šildytuvą ir ji lieka antrame plane. Prie antraeilių vartotojų prisideda ir elektrinis orkaitės kaitinimas, plaukų džiovintuvas ar elektrinis virdulys, bet visi jie įsijungia trumpam, o ne dirba ištisai.
Todėl, ieškant, kur namuose „nuteka” elektra, pradėti verta ne nuo šaldytuvo, o nuo karšto vandens ruošimo – čia paslėpta didžioji sąskaitos dalis.
Ką galima padaryti
Gera žinia – šildytuvo sąskaitą realu susimažinti. Nustatyk termostatą ties 55–60 °C: pakankamai karšta saugumui, bet be perteklinių nuostolių.
Apšiltink baką ir vamzdžius, ypač nešildomose patalpose. Reguliariai šalink kalkes – užkalkėjęs kaitinimo elementas eikvoja daugiau elektros. Trumpesni dušai ir taupūs maišytuvai mažina apkrovą.
Ir svarbiausia – talpą derink prie poreikio. Nešildyk pilno bako, jei realiai naudoji trečdalį. Būtent iš tokių smulkmenų ir susideda mažesnė mėnesio sąskaita. Jei namuose galioja dienos ir nakties tarifai, vandenį šildyti verta pigesniu laiku.
