Pradėjau nuo nevilties. Ant šukų — vis daugiau plaukų, ant pagalvės — irgi. Internetas žadėjo paprastą sprendimą: dvi žolelės, dilgėlė ir mėta, ir kasa sugrįš.
Dalis to pasitvirtino. Bet tikroji istorija pasirodė įdomesnė nei pažadas iš antraštės.
Ką žolelės iš tikrųjų gali
Dilgėlių nuoviras ir mėtų tinktūra galvos odą veikia švelniai. Mėta sukuria vėsą ir pagerina kraujotaką paviršiuje, o dilgėlėje yra medžiagų, raminančių sudirgusią odą. Plaukai, kuriems šaknys jaučiasi geriau, tikrai gali laikytis tvirčiau.
Po kelių mėnesių pastebėjau, kad ant šukų jų lieka mažiau. Tik laikui bėgant supratau, ką dariau iš tikrųjų — ne „gydžiau” plaukus, o sutvarkiau galvos odos būklę. Tai ne tas pat.
Kur baigiasi jų galia
Štai vieta, kurią praleidžia dauguma straipsnių. Plaukų slinkimas retai būna vien odos reikalas. Dažniausiai už jo slypi kažkas gilesnio — stresas, geležies ar vitamino D trūkumas, hormonų pokyčiai, skydliaukės sutrikimas.
Tokiu atveju jokia žolelė problemos nepanaikins. Ji gali pagerinti odos savijautą, bet jei priežastis yra skydliaukė ar mažakraujystė, tikrąjį darbą atlieka ne nuoviras, o tyrimai ir gydymas.
Trichologė Indrė tai pasako tiesiai: žolelė padeda odai, bet niekada neištaiso sisteminės ligos. Jei slenka smarkiai ir nuolat — pirma diagnozė, tik paskui rutina.
Kaip pasidaryti, jei nori pabandyti
Dilgėlė ruošiama kaip nuoviras. Du valgomuosius šaukštus džiovintų lapų užpilk litru vandens, pavirink dešimt minučių, atvėsink ir perkošk. Po plovimo šampūnu užpilk ant švarių plaukų, įmasažuok į šaknis ir nenuplauk.
Mėtų tinktūrą — ją rasi vaistinėje — praskiesk vandeniu santykiu 1:1 ir įmasažuok į drėgną galvos odą dešimčiai–penkiolikai minučių. Turi justis lengvas vėsumas. Pirmąkart pasitikrink mažame odos plotelyje: tinktūroje yra spirito, o jautri oda gali sudirgti. Jei dilgina nuolat — nutrauk.
Abi žolelės Lietuvoje prieinamos laisvai: džiovintų dilgėlių ir mėtų tinktūros rasi bet kurioje vaistinėje, o dilgėlių vasarą prisiskinsi ir pats — tik su pirštinėmis.
Praėjus dvejiems metams plaukai laikosi geriau. Bet jei kas paklaustų, ką patarčiau pirma, atsakyčiau ne „dilgėlę”. Atsakyčiau — „kraujo tyrimą”. Žolelė buvo malonus priedas. Atsakymą davė ne ji.





