Trisdešimt trys laipsniai. Žmogus jaučiasi pavargęs, bet nieko ypatingo — vasara. Tik pulso dažnis jau viršija 90 kartų per minutę, kraujospūdis nukritęs, o organizmas elektrolitų netenka greičiau, nei spėja juos papildyti.
Kas vyksta širdyje per karščius
Aukšta temperatūra priverčia kraujagyslių sistemą dirbti priešingomis kryptimis vienu metu. Odos kraujagyslės plečiasi, kad nuvėsintų kūno paviršių. Arterinis spaudimas dėl to krenta. Širdis turi kompensuoti — plaka dažniau ir stipriau.
„Tai kaip automobilio variklis, kuris turi traukti stačiu kalnu esant perkaitimui,” paaiškino kardiologė Indrė. „Veikia, bet apkrova didžiulė.”
Prakaitavimas pašalina ne tik vandenį. Kartu išeina natris, kalis, magnis — elementai, be kurių širdies ritmas tampa nestabilus. Kraujas tirštėja, tekėjimas sulėtėja. Krešulių rizika auga proporcingai dehidratacijos laipsniui. Net sveiki, aktyvūs žmonės gali pajusti tachikardiją, galvos svaigimą ar neįprastą nuovargį — simptomų, kuriuos dažniausiai nurašo vasaros karščiui.
Kam pavojus didžiausias
Didžiausia rizika tenka tiems, kurių širdis jau dirba su apkrova — sergantieji išemine liga, širdies nepakankamumu, hipertenzija ar aritmijomis.
Vyresnio amžiaus žmonėms termoreguliacija silpnesnė. Organizmas lėčiau reaguoja į kaitrą, vėliau pradeda prakaituoti, sunkiau reguliuoja temperatūrą.
Atskira grupė — vaistus vartojantys pacientai. Diuretikai didina skysčių netekimą. Beta adrenoblokatoriai riboja širdies gebėjimą prisitaikyti prie apkrovos. Antihipertenziniai vaistai kartu su karščio sukelta vazodilatacija gali numusti spaudimą per žemai.
„Vasarą žmonės keičia mitybą, geria mažiau vandens, daugiau kavos — ir stebisi, kodėl jaučiasi blogai,” ramiai pasakė Indrė. „Dažnai priežastis ne liga, o aplinkybės.”
Ženklai, kurių negalima ignoruoti
Spaudimas krūtinėje. Dusulys ramybės būsenoje. Staigus silpnumas ar šaltas prakaitas per karščius — tai skamba paradoksaliai, bet būtent šaltas prakaitas signalizuoja apie kraujotakos problemą.
Širdies plakimas, kurį žmogus jaučia gulėdamas. Galvos svaigimas atsistojus. Sumišimas ar sunkumas sutelkti mintis — tai gali atrodyti kaip paprastas nuovargis, bet karštu oru tokius simptomus reikia vertinti rimčiau.
Bet kuris iš šių ženklų reikalauja skubaus įvertinimo. Ypač žmonėms, kurie vartoja širdies vaistus, serga hipertenzija ar turi aritmijų istoriją. Laukti ir tikėtis, kad „praeis” — pavojingiausia strategija.
Kaip apsisaugoti
Pirmas žingsnis — vanduo. Paprasto vandens kiekį reikia didinti aktyviai, nelaukiant troškulio. Kava ir stipri arbata vandens nepakeičia — priešingai, skatina skysčių netekimą.
Fizinį krūvį riboti nuo vienuoliktos iki septynioliktos valandos. Tai piko karščio laikas, kai apkrova širdžiai didžiausia.
Mityboje — kalio ir magnio turtingi produktai. Bananai, tamsūs lapiniai daržoviai, riešutai, sėklos, avokadai. Lengvi, laisvi drabužiai ir poilsis pavėsyje skamba paprastai, bet karščių metu tai ne rekomendacija — tai būtinybė.
Kas vartoja vaistus nuo kraujospūdžio, turėtų žinoti: karštis gali sustiprinti vaistų poveikį. Kraujagyslės ir taip plečiasi nuo temperatūros, o vaistas daro tą patį — ir spaudimas nukrenta žemiau nei turėtų. Svaigulys, silpnumas, alpimas — šie simptomai vasarą dažniau siejami su vaistų ir karščio sąveika nei su pačia liga.
„Vaistų dozės savarankiškai nekeiskite niekada,” pabrėžė kardiologė. „Bet jei jaučiatės blogiau nei įprastai — matuokite kraujospūdį ir skambinkite gydytojui.”
Ar žinote, kaip jūsų širdis reaguoja į karštį? Kartais pakanka vienos vasaros, kad tai sužinotumėte — ir geriau, jei tai nutinka ne skubios pagalbos skyriuje.
