Purškiu chemiją palei gėlyno kraštą. Skruzdėlės išsilaksto. Po valandos — grįžta tuo pačiu taku. Vėl purkšiu. Vėl grįžta. Ir taip visą birželį. Kol paaiškėjo: problema ne ant žemės. Ji po ja. Motinėlė sėdi giliai lizde, darbininkės ateina ir ateis, kol ji gyva.
Kada skruzdėlės iš tikrųjų kenkia
Ne visos skruzdėlės sode yra priešai. Jos aeruoja dirvą, padeda skleisti sėklas ir perneša organines atliekas gilyn. Lizdai po gyvatvorėmis ar toli nuo lysvių gali ramiai egzistuoti ir net daryti naudą — dirvos struktūra tokiose vietose dažnai būna geresnė.
Problema prasideda tada, kai kolonija persikelia į daržovių lysvę, gėlyną arba veją. Kai augalų augimas silpnėja be aiškios priežasties. Kai ant jaunų ūglių pasirodo lipni masė — tai jau ne tik skruzdėlės. Tai sistema, kuri veikia prieš tavo augalus.
„Galvojau, kad skruzdėlės tiesiog vaikšto per pomidorus”, — pasakojo Algirdas, mėgėjas daržininkas. „Kol pakeliau lapą ir pamačiau šimtus amarų. Skruzdėlės juos ten atnešė.”
Amarai — tikroji priežastis
Skruzdėlės ir amarai veikia kaip komanda. Amarai siurbia augalų sultis ir gamina lipčių — saldžią medžiagą, kurią skruzdėlės renka kaip maistą. Mainais skruzdėlės saugo amarus nuo boružių ir kitų plėšrūnų. Netgi pernešinėja juos ant naujų, gležnų ūglių.
Rezultatas: iškreipti lapai, silpni žiedai, mažesnis derlius.
„Kai pradėjau nuo amarų — nuploviau stipria vandens srove, apgenėjau labiausiai pažeistus ūglius — skruzdėlės per porą dienų pačios pradėjo trauktis”, — pridūrė Algirdas. „Nebeliko dėl ko likti.”
Svarbu ir prevencija: sveiki, nepertręšti azotu augalai traukia mažiau amarų. Boružės ir auksavabaliai yra natūralūs sąjungininkai — jų nereikia naikinti.
Eterinis atbaidymas — pirmas žingsnis
Pipirmėčių, citrusų ar gvazdikėlių aliejus su vandeniu gali laikinai atbaidyti skruzdėles nuo lysvės ar bortelio krašto. Purškiama palei patekimo vietas, takus ir dirvos kraštą — ten, kur matosi skruzdžių eilė.
Efektas trumpalaikis. Po lietaus kvapas nusilpsta ir per kelias valandas skruzdėlės grįžta. Kas kelias dienas reikia pakartoti — ir net tada garantijos nėra.
Šis būdas kolonijos nesunaikina — bet gali nukreipti judėjimą nuo vertingų augalų. Tinka kaip laikina priemonė, kol imamasi rimtesnio žingsnio.
Masalas — vienintelis būdas pasiekti motinėlę
Lėto veikimo skruzdžių masalas yra veiksmingiausias būdas sunaikinti visą koloniją. Darbininkės nuneša masalą į lizdą, pasidalija su lervomis ir motinėle — ir per savaitę ar dvi kolonija žlunga iš vidaus.
Masalą reikia dėti prie aktyvių takų — ten, kur skruzdėlės eina nuolat. Apsaugoti nuo lietaus — geriausiai po nedideliu dangteliu ar šukės gabalu. Ir svarbiausia — palikti netrikdomą. Nekrapštyti, nepurkšti šalia, nelaistyti tiesiai ant jo. Bet koks trikdymas sumažina šansą, kad masalas pasieks lizdą.
Tokio masalo galima rasti daugelyje Lietuvos sodininkystės parduotuvių — tinka granuliuotas ar gelio pavidalo. Svarbu pasirinkti būtent lėto veikimo, ne momentinį — momentinis užmuša darbininkę vietoje, bet iki motinėlės niekada nepateks.
„Padėjau masalą penktadienį vakarą. Šeštadienį skruzdėlės dar vaikščiojo. Sekmadienį — jau mažiau. Trečiadienį — tuščia”, — pasakojo Algirdas. „Per tris metus pirmą kartą pomidorai buvo švarūs.”
Kai purškalai veikia tik paviršių — skruzdėlės tiesiog randa kitą kelią. Masalas veikia struktūrą. Sunaikina iš vidaus. Ir tai — visas skirtumas tarp amžinos kovos ir tikro rezultato.
