Pernai lysvė atrodė kaip ir visada — pomidorai, agurkai, kopūstai. Šiemet toje pačioje vietoje — trys arbūzai, kiekvienas virš dviejų kilogramų, saldūs kaip iš turgaus. Skirtumas — viena veislė, viena technika ir teisingas laikas.
Daugelis mano, kad Lietuvos klimatas arbūzams per šaltas. Bet ankstyvo nokimo veislės subręsta per 70–80 dienų — ir to visiškai pakanka, jei lysvė paruošta teisingai.
Veislės, kurios subręsta Lietuvoje
Ne kiekvienas arbūzas tinka mūsų vasarai. Reikia ankstyvų veislių, sukurtų trumpam, vėsesniam sezonui.
Sugar Baby — populiariausia Lietuvoje. Vaisiai sveria 2–4 kilogramus, subręsta per 75–80 dienų, sėklos parduodamos bet kuriame sodo centre. Ogoniok — ankstyvesnė alternatyva, dar mažesni vaisiai, apie 1,5–2,5 kilogramo, bet labai saldūs ir patikimi net vėsesnėmis sąlygomis. Abi veislės sukurtos trumpam sezonui — būtent tai ir reikia Lietuvos vasarai.
„Pradėjau nuo Sugar Baby, nes ją rado kiekvienas prekystalys,” pasakojo sodininkas Algirdas iš Marijampolės apskrities. „Pirmą kartą užaugo trys vaisiai. Antrą vasarą — jau septyni.”
Crimson Sweet taip pat randama Lietuvos parduotuvėse, tačiau jai reikia ilgesnio sezono — apie 85 dienų. Saugiau rinktis pirmąsias dvi.
Kaip paruošti lysvę
Net geriausia veislė neaugs, jei lysvė šalta ar suslėgta. Arbūzams reikia lengvos, purios dirvos, kuri greitai įšyla ir gerai nusausina vandenį.
Prieš sodinant dirvą giliai supurenti. Sunkesnėse vietose susmulkinti į smulkias struktūrines agregatas. Pakeltos lysvės padeda sukaupti pavasario šilumą ir apsaugo nuo drėgmės kaupimosi.
Tamsus mulčias arba laikina juoda plėvelė paspartina dirvos įšilimą — tai paprastas, bet lemiamas žingsnis.
Algirdas patikrindavo ranka: „Jei po paviršiumi dirva vis dar vėsi — neskubėk. Šaknys tokioje žemėje sustoja ir augalas stovi vietoje.”
Sodinimas ir laistymas
Daigus sodinti tik tada, kai ir oras, ir dirva stabiliai sušilę — dažniausiai tai birželio pradžia. Jauni arbūzų augalai blogai reaguoja į šalčio stresą, todėl skubėti neverta. Šaknų gumulą įstatyti lygiai su dirvos paviršiumi, švelniai prispausti ir gausiai palaistyti, kad dirva susigulėtų.
Vėliau drėgmę palaikyti tolygiai, bet ne per gausiai. Permirkusios šaknys pūva greičiau, nei spėja augti. Pirmosiomis savaitėmis po persodinimo laistymas ypač svarbus — jis padeda visai lysvei vystytis vienodai ir sumažina persodinimo stresą.
Genėjimas ir tręšimas
Po penkių–šešių lapų pagrindinis ūglis nužnybiamas. Tai nukreipia augalo energiją į vaisių vystymąsi, o ne į lapijos plėtimą.
Ant kiekvieno augalo palikti tik du–tris vaisius. Visas silpnesnes, vėlyvas ar netaisyklingos formos užuomazgas pašalinti be gailesčio. Mažiau vaisių — didesni, saldesni ir tolygiau sunokę.
Tręšti saikingai, anksti — organiniais tirpalais kas dešimt–keturiolika dienų. Tinka praskiestas komposto užpilas arba medžio pelenų tirpalas. Kai arbūzai pradeda stambėti, azotą mažinti. Paskutinis tręšimas — ne vėliau kaip dvi savaitės iki skynimo, kad minkštimas išliktų standus ir saldus. Po to — tik švarus vanduo, jei dirva perdžiūsta.
Pirmą vasarą Algirdas perpjauto arbūzą nufotografavo ir nusiuntė šeimai. Atsakymas buvo vienas — „Kur nusipirkai?” Niekur. Užaugino pats, lysvėje, kur anksčiau augo tik bulvės. Antrą vasarą sėklų paprašė jau trys pažįstami.
