Močiutės vištos dėdavo kiaušinius, kurių tryniai buvo tokie oranžiniai, kad atrodė netikri. Parduotuvėje tokių negaudavau niekada. Ilgai galvojau, kad tai tiesiog „kiti laikai” — geresnė ekologija, geresnis oras. Bet kai pasižiūrėjau, ką ji iš tiesų joms duodavo, supratau — tai ne laikai. Tai receptas.

Ir jis paprastesnis, nei tikėjausi.

Grūdų mišinys, kuris veikia

Kaimo kiemuose dedeklės šeriamos ne vienos rūšies grūdais, o mišiniu. Pagrindą sudaro keturios kultūros: kukurūzai, kviečiai, miežiai ir avižos. Kiekviena atlieka savo funkciją.

Kukurūzai suteikia energijos ir sustiprina trynio spalvą — kuo daugiau kukurūzų racione, tuo sodresnis oranžinis. Kviečiai ir miežiai duoda pastovumo — tolygią mitybą, kuri neleidžia pulkui svyruoti tarp gerų ir blogų dienų. Avižos subalansuoja visą mišinį.

Jaunoms vištaitėms grūdai sumalami arba sutraišomi — jų snapai dar per silpni. Suaugusios vištos lesa nesmulkintus grūdus be jokių problemų.

Tokį mišinį galima pasiruošti pačiam arba nusipirkti ūkininkų parduotuvėje — visos keturios kultūros Lietuvoje auginamos ir lengvai prieinamos.

Kas dar turi būti lėkštėje

Grūdai — pagrindas, bet ne viskas. Vištos, kurioms leidžiama kapstytis kieme, pačios suranda tai, ko racione trūksta: vabzdžius, sliekelius, žolę, dilgėlių lapus.

Šie priedai nėra prabanga. Vabzdžiai ir sliekai aprūpina baltymais, kurie tiesiogiai veikia kiaušinių dėjimo reguliarumą ir trynio kokybę. Žalumynai suteikia vitaminų, kurių grūduose nėra.

Kas turi daržą — gali duoti salotų lapų, kopūstų nuopjovų, dilgėlių. Kas neturi — pakanka leisti vištoms pasivaikščioti žolėje bent porą valandų per dieną.

Rezultatas matosi iš karto. Lukštai tvirtesni. Tryniai sodresni. Skonis — visai kitoks nei parduotuvės kiaušinių. Ir nereikia jokių brangių papildų — užtenka to, kas auga kieme.

Vanduo, šviesa ir erdvė — trys ramsčiai

Geras pašaras neveikia, jei trūksta trijų dalykų: švaraus vandens, pakankamai šviesos ir erdvės judėti.

Vanduo keičiamas kasdien. Per karščius — tris ar keturis kartus, nes vištos geria daug ir atsisakys lesti, jei vanduo šiltas ar nešvarus. Pavasarį ir rudenį pakanka dviejų kartų. Žiemą — bent karto.

Šviesai reikia apie keturiolika valandų per parą — tai skatina kiaušinių dėjimą. Žiemą, kai dienos trumpos, padeda paprasčiausia lempa vištidėje.

Erdvė — ne mažiau svarbi. Ankštai laikomos vištos mažiau juda, mažiau kapsto, mažiau deda. Atviras kiemas palaiko pulką ramų ir produktyvų.

Kiek pašaro reikia pastoviam dėjimui

Trumpi daviniai — pirmas dalykas, kuris sumažina kiaušinių skaičių. Lesykla turi būti pilna visą dieną. Suaugusi višta suvartoja maždaug 120–150 gramų mišinio per parą, bet tikslus kiekis priklauso nuo sezono, veislės ir to, kiek papildomai suranda kieme.

Žiemą, kai vabzdžių ir žalumynų trūksta, grūdų poreikis didesnis. Vasarą, kai vištos kapstosi kieme ir randa sliekelius, galima duoti šiek tiek mažiau — jos pačios pasiima tai, ko reikia.

Pagrindą — keturių grūdų mišinį — verta papildyti tuo, kas po ranka: žalumynais, žole, vabzdžiais. Kalcio šaltiniu gali būti susmulkinti kiaušinių lukštai arba kreida — tai sustiprina lukštus ir padeda vištoms greičiau atsigauti po dėjimo.

Močiutė sakydavo paprastai: „Višta pati žino, kiek jai reikia. Tu tik pasirūpink, kad turėtų iš ko rinktis.”