Kiek laiko trunka, kol šuo perkaista? Dažnas atsakymas — penkiolika minučių. Kartais — mažiau. O požymius dauguma šeimininkų pastebi per vėlai, kai augintinis jau alsuoja taip, lyg negalėtų sustoti.
Vasarą šuo negali pasakyti, kad jam per karšta. Bet kūnas kalba aiškiai — jei žinai, ko klausyti.
Penki požymiai, kurių negalima ignoruoti
Pirmas — stiprus, greitas alsavimas, kuris nesustoja net pavėsyje. Tai ne šiaip karštis — tai organizmas, kuris nebespėja atšalti.
Antras — seilėtekis. Tirštos, tąsios seilės, kurių įprastomis dienomis nebūna.
Trečias — stiklinis žvilgsnis. Šuo žiūri, bet atrodo, kad nemato. Arba priešingai — yra sutrikęs, neramus, vaikšto ratu.
Ketvirtas — dantenos. Jei jos ryškiai raudonos arba, priešingai, blyškios — tai signalas, kad kraujotaka jau paveikta.
Penktas — koordinacijos praradimas. Šuo svyruoja, atsisako eiti arba griūna. Tai jau šilumos smūgis — ir laikas ne patarimams, o veterinarui.
Ką daryti per pirmąsias penkias minutes
Perkelti į pavėsį. Iš karto. Ne po minutės, ne baigus pasivaikščiojimą — dabar.
Pasiūlyti vėsaus vandens mažais gurkšniais. Ne ledinio — vėsaus. Ledinis vanduo gali sukelti šoką ir pabloginti situaciją.
Pilti vėsų vandenį ant pilvo, letenų pagalvėlių ir kaklo. Tai vietos, kur šiluma išeina greičiausiai. Ventiliatorius arba vėjas pagreitina garavimą ir padeda kūnui atšalti.
„Kai mano šuo pradėjo svyruoti — piliau vandenį ant pilvuko ir pūčiau ventiliatoriumi”, — pasakojo šeimininkė. — „Per dešimt minučių pradėjo atsigauti. Bet tų dešimt minučių buvo ilgiausios mano gyvenime.”
Drėgni rankšluosčiai veikia, bet juos reikia keisti kas kelias minutes. Nepalikite to paties rankšluosčio — jis sulaiko šilumą ir tampa priešingu efektu.
Kada skambinti veterinarui
Jei alsavimas nemažėja. Jei šuo atsisako gerti. Jei griūna arba praranda sąmonę. Jei dantenos keičia spalvą.
Šilumos smūgis gali pažeisti vidaus organus per kelias minutes. Tai ne tas atvejis, kai verta laukti ir stebėti. Geriau paskambinti per anksti nei per vėlai.
Kad to nereikėtų — trys vasaros taisyklės
Pasivaikščiojimai — tik anksti ryte arba vėlai vakare. Kai asfaltas karštas — šuns letenų pagalvėlės dega. Paprastas testas: padėk delną ant asfalto penkioms sekundėms. Jei tau per karšta — šuniui irgi.
Vanduo — visada kartu. Kiekvienam išėjimui — buteliukas ir dubenėlis. Namuose — šviežias, vėsus, dažnai keičiamas.
Maistas — lengvesnis. Karštomis dienomis kai kurie šunys praranda apetitą. Tai normalu. Galima papildyti arbuzu ar agurkais — dauguma šunų mėgsta, o skysčiai papildo hidrataciją.
Ir pats paprasčiausias dalykas — stebėti. Kiekvieną karštą dieną pažiūrėti į savo šunį ir paklausti: ar jam gerai? Kartais to pakanka.
