Kai Saulė išmeta koronalinės masės srautą, didžioji dalis žmonių to nė nepastebi. Bet maždaug trečdalis populiacijos tą dieną jaučia kažką keisto. Galvos skausmas be priežasties. Spaudimas šokinėja. Miegas sutrinka. Ir tik paskui paaiškėja — buvo geomagnetinė audra.
Mokslininkai tai tiria jau dešimtmečius. Išvados konkrečios ir gana netikėtos.
Kas vyksta audros metu
Saulės žybsnių išmestos dalelės keliauja kosmoso erdve ir per kelias dienas pasiekia Žemę. Kai jų srautas suspaudžia magnetosferą — apsauginį mūsų planetos magnetinį skydą — prasideda geomagnetinis sutrikimas.
Stipriausioms audroms priskiriama G3 klasė ir aukštesnė, kai K indeksas pasiekia 7 ir daugiau. Tokios audros gali trikdyti radijo ryšį, GPS signalus ir elektros tinklus. Bet mažiau žinomas jų poveikis — biologinis.
Kas jaučia labiausiai
Tyrimai rodo, kad geomagnetiniai svyravimai veikia autonominę nervų sistemą — tą dalį, kuri reguliuoja širdies ritmą, kraujagyslių tonusą ir kraujospūdį.
Labiausiai pažeidžiami žmonės su arterine hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis bei sumažėjusiu adaptaciniu rezervu. Vyresnio amžiaus suaugusieji. Tie, kurie kenčia nuo miego sutrikimų ar nerimo. Taip pat moterys paskutiniame nėštumo trimestre ir žmonės po operacijų ar ilgos ligos.
„Kai ateina stipri audra, mano pacientai dažnai skundžiasi tais pačiais simptomais,” pasakojo kardiologė Asta. „Galvos skausmas. Palpitacijos. Spaudimo šuoliai. Nuovargis be aiškios priežasties.”
Reakcija nevienoda — vieni jaučia stipriai, kiti visai nepastebi. Bet tendencija aiški: kuo silpnesnė pradinė širdies ir kraujagyslių būklė, tuo stipresnis atsakas.
Ką daryti, kai prognozuojama audra
Geomagnetinių audrų prognozes skelbia NOAA kosminio oro centras — informacija prieinama visiems. Kai prognozuojama G2 ar stipresnė audra, kelios paprastos priemonės gali sumažinti diskomfortą.
Pirma — riboti intensyvų fizinį krūvį. Ramus pasivaikščiojimas geriau nei treniruotė sporto salėje.
Antra — miegas. Septynios aštuonios valandos, idealiai atsigulant iki vienuoliktos vakaro. Audros metu miego kokybė natūraliai prastėja, todėl papildoma valanda gali kompensuoti trūkumą.
Trečia — mityba. Vengti sūrių, keptų ir riebių produktų, kurie didina skysčių susilaikymą ir kraujospūdį. Kofeiną, stiprią arbatą ir energetinius gėrimus geriau pakeisti vandeniu ar žolelių arbata. Lėtinėmis ligomis sergantys turėtų pasirūpinti, kad vaistai būtų lengvai pasiekiami.
„Aš savo pacientams sakau paprastai,” pridūrė Asta. „Audros diena — ne diena heroizmui. Tiesiog ramesnis tempas ir daugiau vandens.”
O pašvaistės — tai premija
Stiprių audrų metu aurorinė emisija gali nusileisti iki neįprastai žemų platumų. Tai reiškia, kad net Lietuvoje, esant skaidriam dangui ir mažai šviesos taršai, galima pamatyti blankius raudonus ar žalius švytėjimus šiaurinio horizonto link. Geriausios stebėjimo sąlygos — toli nuo miesto, be mėnulio šviesos, po vidurnakčio.
Tikimybė nedidelė, bet ji egzistuoja. Ir tiems, kas tą vakarą jaučiasi gerai — tai gali būti vienas įspūdingiausių gamtos reginių, kokį galima pamatyti nepajudėjus iš savo kiemo.
Stipri audra praeina per parą dvi. Kūnas atsigauna. Magnetinis laukas stabilizuojasi, ir simptomai atslūgsta taip pat palaipsniui, kaip ir prasidėjo. Bet žinojimas, kas vyksta ir kodėl, padeda tą laikotarpį praleisti ramiau ir protingiau — be panikos ir be nereikalingų vaistų.
