Sėdėjau priešais darbdavį. Rankos šlapios. Galvoje — tuščia. Ir tada jis paklausė: „Kokia tavo patirtis?”
„Jokios,” pasakiau. Ir iškart pagalvojau — viskas, baigta.
Bet jis nusišypsojo. „Gerai. Tada papasakok, ko išmokai ne darbe.”
Kodėl pirmas pokalbis nėra egzaminas
Daugelis žmonių į pirmą darbo pokalbį eina kaip į testą, kuriame reikia atsakyti teisingai. Bet darbdaviai, ypač ieškantys jaunų darbuotojų, nesitiki tobulų atsakymų.
Jie ieško trijų dalykų. Smalsumo. Sąžiningumo. Ir noro mokytis.
„Man nereikia žmogaus, kuris viską žino,” pasakojo vienas vadovas, samdantis jaunus darbuotojus jau penkiolika metų. „Man reikia tokio, kuris nesibijo paklausti, kai nežino.”
Pokalbis — tai abipusis prisistatymas. Darbdavys vertina jus. Bet ir jūs vertinate darbdavį. Ar čia norėtumėte dirbti? Ar komanda atrodo draugiška? Tai ne egzaminas — tai susipažinimas.
Kaip nusiraminti prieš pokalbį
Jaudulys — normalus. Bet jis valdomas.
Lėtas kvėpavimas. Penkios sekundės įkvėpti, penkios — iškvėpti. Kartoti penkias minutes. Organizmas nusiramina greičiau nei tikitės.
Trumpas pasivaikščiojimas prieš susitikimą padeda nuleisti adrenaliną. O kelios minutės, skirtos peržvelgti įmonės svetainę ir pareigybės aprašymą — suteikia pasitikėjimo, kurio trūksta.
„Aš užsirašydavau savo baimes ant lapelio,” prisipažino viena mergina po pirmo pokalbio. „Kai pamatai jas užrašytas — jos atrodo mažesnės.”
Tikslas ne pašalinti jaudulį. O išmokti jį nešti ramiai.
Ką sakyti, kai patirties nėra
Sąžiningumo niekas nenugalėjo. „Darbo patirties neturiu, bet štai ką dariau” — stipresnis atsakymas nei bandymas apsimesti.
Mokyklinis projektas, kuriame vadovavote komandai. Savanorystė, kurioje buvote patikimas ir punktualus. Pomėgis, kuris reikalavo disciplinos — sportas, muzika, programavimas.
Svarbiausia — susieti pavyzdį su darbu. Ne tiesiog „žaidžiau krepšinį”, o „krepšinio komandoje išmokau dirbti pagal grafiką, klausyti trenerio ir priimti kritiką.”
„Kai kandidatas susieja savo patirtį su mūsų darbu — iškart matau, kad galvoja,” paaiškino vadovas. „Tai svarbiau nei penkerių metų CV.”
Vienas klausimas, kuris palieka įspūdį
Pokalbio pabaigoje darbdavys paprastai paklausia: „Ar turite klausimų?”
Daugelis atsako — ne. Ir praranda progą.
Vienas apgalvotas klausimas palieka stipresnį įspūdį nei dešimt tobulų atsakymų. „Kaip atrodo įprasta darbo diena šioje pozicijoje?” „Kokie įgūdžiai labiausiai padeda sėkmingai dirbti jūsų komandoje?”
Tai parodo susidomėjimą. Brandą. Ir tai, kad kandidatas ne tik nori būti priimtas — jis nori suprasti, ar ši vieta jam tinka.
„Geriausius darbuotojus atpažįstu ne iš atsakymų,” pasakė vadovas. „O iš klausimų, kuriuos jie užduoda.”
