„Kraustomės, todėl parduodame.” Ši frazė skelbimų portaluose kartojasi šimtus kartų per dieną. Skalbimo mašina — šimtas eurų. Šaldytuvas — pusantro. Orkaitė — septyniasdešimt. Atrodo kaip sandoris. Žema kaina, gražios nuotraukos, malonus pardavėjas.
Bet Egidijus, buitinės technikos remonto technikas su septyniolikos metų patirtimi, girdi šią frazę kitaip nei dauguma pirkėjų.
„Devynis kartus iš dešimties — nesikrausto,” — pasakė ramiai. — „Tiesiog žino, kad per mėnesį sugenda.”
Klaida, kurią daro beveik kiekvienas
Didžiausia pirkėjų klaida — tikėti pardavėjo istorija. „Keičiu į naujesnį modelį.” „Persikraustau į mažesnį butą.” „Žmona norėjo kitokios spalvos.”
Skamba logiškai. Bet praktikoje šie paaiškinimai dažnai tėra priedanga paslėptiems gedimams, kurių pardavėjas nenori remontuoti — nes remontas kainuotų daugiau nei ta kaina, kurią jis prašo. Ir pardavėjas tai puikiai žino. Pirkėjas — dar ne.
„Žmogus ateina pas mane su šaldytuvu, kurį pirko prieš savaitę už šimtą dvidešimt eurų,” — pasakojo Egidijus. — „Kompresoriaus keitimas — trys šimtai. Jis žiūri į mane ir klausia — ar galima pigiau? Negalima.”
Nedidelis kosmetinis sutvarkymas — nuvalytas paviršius, pakeistas guminis tarpiklis, naujas mygtukas — gali paslėpti elektros, mechanines ar sandarumo problemas. Bet jis negali atkurti patikimumo prietaisui, kuris jau pradėjo irti iš vidaus. O kai vienas komponentas jau buvo remontuotas — gedimas dažnai persikelia į kitą.
Kurie prietaisai genda dažniausiai
Šaldytuvai. Skalbimo mašinos. Indaplovės. Elektrinės orkaitės. Būtent šie keturi prietaisai dažniausiai atsiduria remonto dirbtuvėse po pirkimo iš skelbimų.
Šaldytuvuose silpsta kompresoriai ir atsiranda šaldymo sistemos nuotėkiai — o kompresoriaus keitimas gali kainuoti daugiau nei pats prietaisas. Skalbimo mašinose dėvisi guoliai, amortizatoriai ir drenažo siurbliai — kai guolis pradeda ūžti, liko gal pora mėnesių. Indaplovėse — cirkuliacijos ir kaitinimo gedimai, kuriuos sunku pastebėti be specialios diagnostikos. Orkaitėse — relės, termostatai, kaitinimo elementai, kurie dirba ties riba jau prieš pardavimą.
„Dėsnis paprastas,” — apibendrino Egidijus. — „Kas patiria didžiausią apkrovą — tas genda pirmas. O remontas kainuoja brangiau, nei tikėjaisi.”
Kur pirkti, kad nekentėtum
Saugiausias kelias — patikimas pažįstamas, kuris gali patvirtinti prietaiso būklę ir pardavimo priežastį. Antras variantas — nusistovėjusi naudotų prietaisų parduotuvė su rašytine garantija.
Tokiose parduotuvėse kaina bus didesnė — nes į ją įskaičiuotas patikrinimas, valymas, testavimas ir grąžinimo rizika. Bet ta kaina reiškia ir mažesnę tikimybę, kad po savaitės reikės kviesti remontininką. Mokėjimas iš anksto — beveik visada, nes tokios parduotuvės retai siūlo išsimokėtinai. Bet tai vis tiek pigiau nei „sandoris” iš skelbimų plius remontas po mėnesio.
Nepatikrinti privatūs skelbimai, anoniminės prekyvietės ir atsiskaitymai grynaisiais — didžiausia rizikos zona. Jokių dokumentų. Jokios garantijos. Jokio pardavėjo, kurį galima surasti, kai prietaisas nustoja veikti.
Viena frazė, kurią verta atsiminti
Prieš mokant už naudotą prietaisą, verta užduoti vieną klausimą: kiek kainuotų šio prietaiso remontas, jei jis sugestų per pirmą mėnesį? Jei atsakymas viršija pirkimo kainą — tai ne sandoris. Tai loterija, kurioje dauguma pralaimi.
Egidijus tą patį sako kiekvienam, kuris ateina su „puikiu pirkiniu” iš skelbimų:
„Pigus prietaisas — ne tas, kuris mažai kainuoja. O tas, kurio nereikia taisyti.”





