Tris dienos lauke, augalai be vandens. Grįžau — du vazonai nebegalvojo apie gyvenimą. „Kur čia buvo galvota,” — pasakiau pati sau, žiūrėdama į suvytusius lapus.
Po to ieškojau ko nors, kas laistytų be manęs.
Kaip tai veikia
Principas paprastas: butelyje vanduo, vatos pagaliukai veikia kaip dagčiai. Medvilnė sugeria drėgmę ir lėtai atiduoda ją į dirvą — ne lašas per sekundę, o nuolatinis, tolygus skverbimasis.
Sistema nereaguoja į grafiką. Ji reaguoja į dirvą: kai ji drėgna — vanduo vos juda, kai sausa — drėgmė eina sparčiau. Reguliuojasi pati.
„Tikrai taip veikia?” — paklausė sūnus, stebėdamas pirmą bandymą. „Matysim,” — atsakiau. Veikė.
Kaip pasidaryti
Medžiagos: 5 litrų plastikinis butelis, medvilniniai vatos pagaliukai — svarbu, kad būtų be plastiko viduje, nes plastikiniai vanduo neteka — ir mažas grąžtas arba stora adata.
Butelio viršus nupjaunamas, kad būtų lengva pilti vandenį. Šone išgręžiamos 3–5 skylutės pagal tai, kiek augalų šalia. Į kiekvieną angą įstatomas per pusę perpjautas vatos pagaliukas: nupjautas galiukas — butelio viduje, minkštas — išorėje, palinkęs prie dirvos.
Lašėjimo greitis reguliuojamas paprastai: pagaliukas giliau — lėčiau, šiek tiek ištraukus — greičiau.
Kur dėti ir ko tikėtis
Butelis statomas tiesiai šalia augalo, šiek tiek įspaudžiamas į dirvą, kad stovėtų stabiliai ir nelūžtų į šoną.
Vazonams — vienas butelis kiekvienam vidutiniam ar dideliam vazono. Lysvėje — kas 40–50 centimetrų. Penki litrai karštą dieną išsilaiko dvi–tris dienas, vėsesnę — iki savaitės.
„Kokio vandens pilti — šalto ar šilto?” — paklausė draugė, žiūrėdama į mano balkoną. „Kokio turi,” — atsakiau. — „Jei su trąšomis — skieski pusiau, kad šaknų nesudegintum.”
Ko vengti
Plastikiniai vatos pagaliukai — sistema neveikia, vanduo per juos neteka. Tik medvilniniai.
Butelis privalo stovėti vertikaliai: pasviro — lašėjimas netolygus, vienas augalas gauna per daug, kitas per mažai.
Tai pagalbininkas, ne automatika
Ši sistema nepakeičia tikro laistymo. Ji duoda dieną ar dvi, kai bijai pamiršti, kai išvyksti savaitgaliui, kai tiesiog pritrūksta laiko.
Ir kiekvieną kartą, grįžus prie žalių, gyvų augalų — ta pati mintis: perpjautas butelis ir keletas vatos pagaliukų padarė tai, ką pamiršai pats.
