Vištidę pastatė per dieną. Vištos pradėjo dėti greičiau nei tikėjosi

laimingos vištos gausūs kiaušiniai

Algirdas pradėjo aštuntą ryto. Krūva lentų kieme, matuoklė, pjūklas ir eskizas ant sąsiuvinio lapo. Tikslas — iki vakaro turėti stovintį pastatą, kuriame penkios vištos galės nakvoti, dėti ir jaustis ramiai.

Iki pietų stovėjo sienos. Iki keturių — stogas. Vakare vištos jau vaikščiojo viduje ir tyrinėjo kampus.

— Pats nesitikėjau, kad pavyks, — prisipažino jis vėliau. — Bet kai žinai, kur kas stovės, viskas juda greičiau nei galvoji.

Dydis ir planas — viskas prasideda nuo čia

Penkioms suaugusioms vištoms — mažiausiai trys kvadratiniai metrai grindų ploto. Tai minimumas, kad kiekvienas paukštis turėtų vietos judėti, ilsėtis ir nestresuoti nuo ankštumo.

Algirdas iš karto suskirstė erdvę į tris zonas: lesinimo, tupėjimo ir lizdų. Tupyklos — virš grindų lygio, kad vištos jaustųsi saugiai. Lizdai — tyliame kampe, pavėsyje, kur mažiau judėjimo ir triukšmo.

— Jeigu paukščiai bus laikomi ištisus metus, reikia galvoti apie izoliaciją ir šildymą, — paaiškino jis. — Žiemai viduje turi būti bent penkiolika laipsnių, jokiu būdu ne žemiau dešimties.

Kas ketina laikyti tik dėl kiaušinių — gaidys nereikalingas. Bet jaunikliai ir perinčios vištos turi turėti atskirą zoną, kitaip pulkas niekada nenusiramin.

Langai, landa ir šviesa

Langai — į pietus arba vakarus, maždaug ketvirtadalis viso grindų ploto. Tiek užtenka, kad vištidėje būtų pakankamai natūralios šviesos ir pulkas išlaikytų normalų dienos ritmą.

Landa — žemai, prie pat grindų, maždaug trisdešimt per trisdešimt centimetrų. Pakankamai, kad višta praeitų be streso, bet ne per daug, kad nakčiai būtų sunku uždaryti. Algirdas padarė slankiojantį dangtelį iš faneros — veikia paprastai ir patikimai.

Laktos, lizdai ir smulkmenos

Laktoms — apvalūs mediniai tašai, maždaug penki per šešis centimetrus, pusės metro aukštyje nuo grindų. Tarp tašų — trisdešimt penki centimetrai, kad paukščiai netūptų vieni ant kitų.

Lizdai — šešėlingame kampe, keturiasdešimties centimetrų aukštyje. Kiekvieno matmenys — trisdešimt per keturiasdešimt per trisdešimt centimetrų. Trys keturi lizdai mažam pulkui — daugiau nei pakankamai.

Apšvietimas virš lesyklų ir girdyklų — su gaubtais, kad lemputės būtų apsaugotos nuo dulkių ir plunksnų. Ši smulkmena atrodo nereikšminga, bet be jos vištidėje tamsiais vakarais neįmanoma nieko pamatyti.

Šiluma, oras ir sauga

Vėdinimas — ne mažiau svarbus nei sienos. Tiekimo ir ištraukimo sistema idealu, bet mažai vištidei užtenka ir nedidelio ventiliatoriaus, kuris padeda pašalinti drėgmę ir amoniaką.

Šildymas žiemai — elektrinis, bet tik su saugia instaliacija. Jokių atvirų kaitinimo elementų, jokių laisvai kabančių laidų.

— Vištos yra smalsios, — pasakė Algirdas. — Jos lesa viską, kas kyšo. Laidai turi būti paslėpti, angos nakčiai uždaromos patikimai, ir nieko nepalikti atsitiktinumui.

Pirmąjį kiaušinį rado trečią rytą. Lizde, tiksliai ten, kur ir planavo. Antrą — tą patį vakarą. Per savaitę pulkas jau dėjo stabiliai, lyg būtų gyvenęs čia visada.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like