Rasa nustebo: vielos krepšiai su akmenimis pakeitė visą sklypo veidą

sodo gabionų estetinis patrauklumas

Rasa norėjo kažko kito. Senoji medinė tvorelė supuvo, betoninė sienelė atrodė per sunkiai, o plastikiniai kraštai — per pigiai. Tada pamatė gabionus. Vielos tinklo krepšiai, pripildyti akmenų. Atrodė šiuolaikiškai, tvirtai ir visiškai kitaip nei viskas, ką buvo mačiusi kaimynystėje.

Po savaitgalio darbų sklypas atrodė neatpažįstamai.

Kas yra gabionai

Gabionai — tai cinkuoto arba PVC dengto plieno tinklo konteineriai, suformuoti kaip dėžės arba cilindrai ir užpildyti akmenimis, žvyru ar skaldyta uoliena. Konstrukcija atrodo geometriška, disciplinuota ir kartu natūrali — metalas suteikia formą, o akmuo suteikia svorį ir tekstūrą.

Idėja ne nauja — gabionai inžinerijoje naudojami šimtmečius krantų tvirtinimui ir šlaitų stabilizavimui. Bet sodo dizaine jie atsirado palyginti neseniai ir greitai tapo vienu populiariausių kraštovaizdžio elementų visoje Europoje.

Pagrindinis privalumas — vanduo laisvai praeina per akmenų matricą. Nėra slėgio kaupimosi, nėra drenažo problemų. Todėl gabionai puikiai tinka šlaitiniams sklypams, kur betoninė sienelė per kelerius metus pradėtų skilinėti nuo įšalo ir drėgmės.

„Kai pasakiau vyrui, kad noriu akmenų krepšių sode, jis pagalvojo, kad juokauju,” — nusijuokė Rasa. — „Dabar pats stato antrą eilę.”

Kaip pasirinkti dydį ir tinklą

Dydis ir tinklo akučių skersmuo lemia, ar gabionas bus stabilus konstrukcinis elementas, ar tik dekoratyvinis narvas, iš kurio byra akmenys.

Žemoms kraštinėms — kompaktiški krepšiai, kurie glaudžiai priglunda prie takų. Aukštesnėms sienelėms — gilesni moduliai, geriau paskirstantys svorį. Tinklo angos turi atitikti akmenų dydį — per didelės angos leis fragmentams byrėti, per mažos apsunkins pildymą.

Cinkuotas arba PVC dengtas plienas tinka drėgnoms vietoms. Tai svarbu Lietuvos klimatui — ruduo drėgnas, žiema šlapia, ir neapsaugotas plienas surūdytų per porą sezonų.

Kur naudoti sode

Gabionai sode veikia kaip atraminės sienelės, pakeltos lysvės, kraštinės, sėdimos vietos ir terasų ribos. Užpildyti vietiniu akmeniu, jie sukuria tekstūruotą paviršių, kuris atrodo ir tvirtas, ir natūralus.

Šlaitiniuose sklypuose jie padeda suskirstyti lygius į naudojamas erdves — viena terasa daržovėms, kita poilsiui, trečia gėlėms. Lygumoje — apibrėžia takus, atskiria zonas ir sukuria sklypo struktūrą ten, kur anksčiau buvo tik plokščia veja.

Kaip suolų pagrindai su mediniu ar akmeniniu sėdimu paviršiumi — sujungia funkcionalumą su vizualiu svoriu. Kaip pakeltos lysvės — leidžia auginti daržoves ar gėles aukščiau žemės lygio, kas patogu ir žmogui, ir augalui. Sodas atrodo sutvirtintas ir apgalvotas — ne atsitiktinai sustatytas, o suprojektuotas.

„Man labiausiai patinka, kad galima naudoti vietinį akmenį,” — pasakojo Rasa. — „Nusipirkai tinklą, susirinkai akmenis iš sklypo — ir viskas.”

Kaip pastatyti ir ko vengti

Pagrindas turi būti lygus ir tvirtas. Panelės išlenkiamos, kraštai sulygiuojami, sujungiama spiralėmis ar spaustukais. Matomose pusėse pirmiausia dedami didesni akmenys — plokščia puse į lauką. Tarpai užpildomi mažesniais. Sluoksniai tankinami tolygiai.

Dažniausios klaidos: per mažai akmenų viduje — krepšys deformuojasi. Nelygus pamatas — konstrukcija svyra. Minkšta uoliena — suyra per kelerius metus.

Priežiūra minimali. Kartą per sezoną patikrinti tinklą dėl korozijos, po stipraus lietaus — ar nepajudėjo pagrindas. Augmenija tarp akmenų kerpama, o ne raunama, kad neatsivertų tarpai.

Kai proporcijos, akmuo ir vieta parinkti teisingai — gabionas tampa tokia sklypo dalimi, kuri atrodo taip, lyg visada ten buvusi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like