Kai sodinau pirmąjį sausmedį, anyta pažiūrėjo ir nusijuokė. Ramiai, be pykčio, bet su tokiu tonu, kuris reiškia: gaišti laiką.
Šiemet ji atėjo su tuščiu kibiru. Paklausinėjo, kur gauti ūglių.
Trys kibirai uogų iš vieno krūmo — tai ne stebuklas. Tai tiesiog teisingai parinkta vieta, tinkama dirva ir kelios paprastos taisyklės.
Vieta — pusė sėkmės
Sausmedis mėgsta rytinę saulę ir popietinį pavėsį. Dvi–trys valandos tiesioginių spindulių ryte, paskui — šešėlis. Per daug kaitros — uogos džiūsta, lapai dega.
Ideali vieta — prie tvoros, grotelių ar pastato sienos, kur krūmas jaučiasi apsaugotas. Dirva turi būti drėgna, bet ne šlapia — stagnuojantis vanduo pūdo šaknis.
Šiek tiek rūgšti dirva — geriausia. Jei kiemas ant molio — pridėti durpių ir komposto. Sausmedis nemėgsta sausos, kalkingos žemės.
Kaip sodinti
Duobė — penkiasdešimt centimetrų gylio ir tiek pat pločio. Užpildyti mišiniu: derlinga žemė, kompostas, kiminų durpės. Proporcija — maždaug po trečdalį.
Šaknis paskleisti laisvai, nesuspausti. Kaklelį palikti lygiai su žemės paviršiumi — nei per giliai, nei per aukštai. Užpilti, lengvai sutankinti, gausiai palaistyti.
Po sodinimo — mulčiuoti. Pjuvenomis, žieve ar šiaudais. Mulčias sulaiko drėgmę ir neleidžia dirvai per greitai apdžiūti.
Laistymas ir tręšimas
Sausmedis geriausiai derėja, kai žemė nuolat šiek tiek drėgna. Ypač žydėjimo ir uogų mezgimo metu — tada sausa dirva tiesiogiai mažina derlių ir saldumą.
Tręšti du kartus: pavasarį, kai pradeda augti nauji ūgliai, ir po žydėjimo, kai mezgasi uogos. Tinka universalios organinės trąšos arba komposto arbata. Neperdozuoti — sausmedis mėgsta saiką.
Kenkėjai ir ligos
Pagrindinis rūpestis — amarai ant jaunų ūglių ir grybelinės lapų dėmės. Prevencija paprastesnė nei gydymas.
Reguliariai tikrinti lapus ir stiebus — anksti pastebėta problema sprendžiama lengvai. Jei ant lapų atsiranda mėlynos ar rudos dėmės — purkšti vario pagrindo preparatais, kurie prieinami bet kurioje Lietuvos sodininkystės parduotuvėje.
Nuo amarų — neemo aliejus arba biologiniai insekticidai. Purkšti vakare, kai nėra apdulkintojų. Surinkti nukritusią lapiją, palaikyti erdvų sodinimą ir gerą oro cirkuliaciją.
Gerai prižiūrimas krūmas derės dešimtmečius. Ir anytos kibiras, ko gero, jau nebebus vienintelis.
