Močiutė darydavo keistą dalyką. Nuvalydavo žuvį, nusiplaudavo rankas muilu — ir tada imdavo valgomąjį šaukštą. Nerūdijančio plieno. Ir trindavo juo rankas po tekančiu vandeniu. „Pabandyk,” — sakydavo ir nieko daugiau neaiškindavo.
Aš pabandžiau. Ir nuo tada darau taip kiekvieną kartą.
Kodėl žuvies kvapas toks atkaklus
Žuvis palieka ant odos ne tik kvapą — ji palieka riebių rūgščių sluoksnį, kuris įsigeria į odos raukšles, tarpupirščius, po nagais. Muilas nuplauna riebalus nuo paviršiaus, bet šios dalelės sėdi giliau.
Ypač atkaklūs yra rūkytos ir džiovintos žuvies kvapai. Jie ne tik ant odos — jie odos viduje. Todėl net po dviejų plovimų rankos vis dar kvepia. Ir kuo ilgiau lauki — tuo stipriau aromatas įsigeria.
„Aš kartą ploviausi rankas penkis kartus,” — pasakojo viena pažįstama. „Su muilu, su citrina, su soda. Vis tiek rankos kvepėjo silke.”
Tai ne higienos klausimas. Tai chemijos klausimas.
Šaukštas, kuris keičia viską
Nerūdijančio plieno paviršius reaguoja su sieros junginiais, kurie sukelia žuvies kvapą. Kontaktas su metalu padeda neutralizuoti šias molekules — to, ko negali padaryti nei muilas, nei citrina, nei soda. Mokslininkai tikslaus mechanizmo dar ginčijasi, bet praktinis rezultatas nekelia abejonių — metodas veikia jau dešimtmečius, ir ne tik Lietuvos virtuvėse.
Metodas paprastas. Pirma — nusiplaukite rankas muilu kaip įprastai. Tada — nusausinkite. Svarbu, kad rankos būtų drėgnos, bet ne šlapios — metalas turi tiesiogiai liestis su oda, be vandens barjero tarp jų.
Tada imkite nerūdijančio plieno šaukštą — paprasčiausią, kokį turite stalčiuje — ir braukite juo per delnus, pirštus, tarpupirščius. Trisdešimt sekundžių. Daugiau nereikia.
Po to nuplaukite rankas šaltu vandeniu. Kvapas — dingęs. Ne užmaskuotas, ne prislopintas — tiesiog dingęs.
Kai šaukšto nepakanka
Kartais žuvies kvapas būna toks stiprus, kad vien metalo neužtenka. Tada padeda papildomas žingsnis — eterinio aliejaus skalavimas.
Vienas lašas citrinos ar levandų eterinio aliejaus į stiklinę vandens. Nusiplaunate rankas šiuo tirpalu po plieno šaukšto procedūros. Dvigubas smūgis — metalas pašalina kvapą, eterinis aliejus prideda gaivumo.
„Aš po lašišos visada taip darau — pirmiausia šaukštas, paskui citrininis skalavimas,” — dalijosi viena namų virėja. „Po to rankos kvepia geriau nei prieš žuvį.”
Bet tai jau papildomas žingsnis tiems, kurie dirba su ypač riebiu lašišos pilvu ar rūkyta skumbre. Kasdieniam žuvies valymui šaukšto visiškai pakanka.
Arba tiesiog pirštinės
Yra ir dar paprastesnis būdas — neleisti kvapui atsirasti. Vienkartinės guminės pirštinės prieš žuvies valymą apsaugo rankas nuo riebalų ir kvapo visiškai. Jokio plovimo, jokio trynimo, jokių papildomų priemonių.
Po naudojimo pirštinės išmetamos, o rankos lieka švarios be jokių papildomų procedūrų. Ypač praverčia dirbant su rūkyta ar džiovinta žuvimi, kur aromatas ypač agresyvus ir net po kelių plovimų neišeina visiškai.
Bet jei pirštinių po ranka neturite, o žuvį valyti reikia dabar — šaukštas stalčiuje laukia. Tas pats, kuriuo valgote sriubą. Tas pats, kurį naudojo močiutė. Ir jis veikia lygiai taip pat gerai, kaip ji sakė.
