Kuri kūno vieta turi daugiausiai bakterijų? Mokslininkai rado atsakymą — ir tai ne burna

nešvariausios žmogaus kūno vietos

Greta prausėsi kasdien. Du kartus. Ryte ir vakare. Dantis valė. Rankas plovė. Galvojo — švara kontroliuojama.

Tada perskaitė tyrimą ir sustojo ties vienu skaičiumi: du tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt aštuonios bakterijų rūšys. Vienoje kūno vietoje.

Ne burnoje. Ne ant rankų. Ne pažastyse.

Bamboje.

Bamba — netikėtas lyderis

Gili odos raukšlė, kurios daugelis net neplauna atskirai. Joje kaupiasi negyvos odos ląstelės, drabužių pluošteliai, muilo likučiai. Oro cirkuliacija — minimali. Valymas — neefektyvus.

Tyrimai nustatė daugiau nei du tūkstančius bakterijų rūšių bambos srityje. Beveik pusė — mokslui anksčiau nežinomos.

„Galvojau — na, kas ten gali būti”, — prisipažino Greta. „O ten — visa ekosistema.”

Švelnus plovimas muilu ir vandeniu — vienintelė priemonė. Bet dauguma to nedaro reguliariai.

Burnoje — šeši šimtai rūšių

Kiekvienas kvėptelėjimas, gurkšnis ir kąsnis pristato naujų mikrobų. Burnoje vienu metu gyvena daugiau nei šeši šimtai bakterijų rūšių.

Dantų emalis — šiurkštus paviršius, prie kurio prilimpa biofilmai. Net po kruopščiausio valymo kiekvienas dantis išlaiko tūkstančius bakterijų.

„Valymas sumažina”, — paaiškino Greta. „Bet nepašalina. Ir tai normalu — burnos bakterijos yra sveikatos dalis.”

Pažastys, pėdos, plaukai

Pažastys — šilta, drėgna, prastai vėdinama zona. Šviežias prakaitas bekvapis. Kvapą sukuria bakterijos, kurios skaido prakaito komponentus.

Pėdos — ta pati logika, tik su batais. Uždara avalynė sulaiko šilumą ir drėgmę. Per dieną bakterijų skaičius gali išaugti kelis kartus.

Plaukai ir barzdos — struktūriškai palankios nišos. Plauko stiebai, folikulai ir tankus augimas sulaiko sebumą ir prakaitą. Oro cirkuliacija — ribota. Mechaninis valymas mažiau efektyvus nei ant atviros odos.

Po nagais — paslėpta grėsmė

Rankos liečia viską. O po nagais — apsaugota niša, kurioje bakterijos kaupiasi dideliais kiekiais.

Plovimas neretai neapima pirštų galiukų ir nagų kraštų. Būtent ten lieka tai, ko nematome.

„Dabar kruopščiai plaunuosi tarp pirštų ir po nagais”, — pasakojo Greta. „Anksčiau — tik delnus.”

Kas iš to seka

Dauguma kūno bakterijų — naudingos. Jos palaiko odos funkciją, saugo nuo patogenų, reguliuoja aplinką.

Problema atsiranda ne dėl buvimo, o dėl pertekliaus. Kai sankaupa per didelė — atsiranda kvapas, dirginimas, kartais infekcija.

Veiksminga higiena — ne sterilumas. O tikslingas pertekliaus šalinimas. Plauti. Džiovinti. Nepamiršti tų vietų, kurių nematome.

O jūs — ar prisimenate, kada paskutinį kartą kruopščiai nuplovėte bambą?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like