Kiekvieną gegužę tas pats vaizdas. Kaimynas Egidijus eina pakelės grioviu, žiūri žemyn, renka lapus. Didžiulius, žalius, sultingus. Varnalėšos. Tos pačios, kurias daugelis laiko piktžole ir šienauja be gailesčio.
Bet Egidijus jas šienauja kitaip — į kibirą. Ir neša namo.
Senas receptas
Jauni lapai ir pirmamečiai šaknys — tik tokie tinka. Senesni sumedėja ir praranda vertę. Lapai turi būti sultingi, ryškiai žali, be skylių ir nudžiūvusių kraštų. Šaknys — tvirtos, švarios, nesuskilusios.
Viskas kruopščiai nuplaunama. Šaknys nuvalomos šepečiu. Tada — smulkiai supjaustyti, perkošti per audinį arba praleisti per sulčiaspaudę. Kai kurie įpila truputį vandens, kad pirmoji porcija lengviau išsispaustų. Perkošia dar kartą — ir skystis paruoštas.
Drumzlinos, žalsvos sultys. Ne skanios. Ne gražios. Skonis — žolinis, kartus, toks, prie kurio reikia priprasti. Bet Egidijus sako, kad tai geriausia priemonė, kurią jam paliko senelis. Ir kad po poros dienų skonis nebeatrodo toks baisus.
Kaip gerti
Valgomasis šaukštas tris kartus per dieną prieš valgį. Septynios dienos gėrimo — septynios dienos pertraukos. Tada — dar vienas ratas.
Tas pats ritmas, kurį senelis laikėsi nuo septintojo dešimtmečio. Paprastas, nuosaikus, be skubėjimo. Sultys laikomos švariarame stikliniame inde šaldytuve ir vartojamos šviežios — ilgai jos nelaiko.
Kam naudojo
Kaimo žmonės varnalėšų sultis gerdavo nuo skrandžio bėdų, kai maistas sunkiai virškinosi. Nuo sąnarių skausmų, kai rankos ar keliai maudė nuo darbo. Nuo odos problemų. Nuo rėmens. Nuo to bendro jausmo, kai kūnas „apsunkęs” ir nieko nesinori.
Vyresni žmonės sakydavo: kol šalia auga varnalėša — šeima gali apsieiti nuo smulkių bėdų be tablečių. Tai ne vaistas nuo visko. Bet kaimo žmonėms tai buvo pirmas žingsnis prieš einant pas gydytoją — natūralus, prieinamas ir patikrintas laiku.
Bet ne visiems
Čia svarbu sustoti. Varnalėšų sultys — ne vanduo ir ne arbata. Tai stiprus augalinis preparatas, kuris tinka ne kiekvienam.
Žmonėms su lėtiniais skrandžio ar kepenų negalavimais, inkstų problemomis, tulžies pūslės bėdomis — pirmiausia pasitarti su gydytoju. Tas pats — tiems, kurie geria vaistus nuo cukraus, kraujospūdžio ar kraujo skiedimo. Nėščiosioms ir maitinančioms — irgi ne.
Seni kaimo žinovai gerbė šį augalą. Bet jie žinojo ir kitą dalyką — kad net geriausios priemonės turi ribas. Ir kad kartais protingiausia, ką gali padaryti — tai paklausti to, kuris žino daugiau.
