Kiekvieną rytą valgydavau varškę. Su medum, su uogomis, kartais tiesiog su druska. Visi sakė — baltymai, kalcis, smegenims gerai. Kol mitybos specialistė Dovilė nepasakė:
– Varškė yra geras produktas. Bet jei nori stiprinti smegenis — yra kažkas geriau.
Ant stalo padėjo stiklainėlį su rusvai auksinė pasta.
– Saulėgrąžų sėklų pasta, – pasakė ji. – Ir dabar paaiškinsiu, kodėl.
Vitaminas E — ko varškė neturi
Dovilė pradėjo nuo esminio skirtumo: vitamino E.
– Tai vienas galingiausių antioksidantų smegenims, – paaiškino ji. – Jis apsaugo neuronų membranas nuo oksidacinio streso — to paties proceso, kuris lėtai pažeidžia ląsteles ir pagreitina senėjimą. Saulėgrąžų pastoje jo daug. Varškėje — beveik nėra.
Be vitamino E, pastoje gausu B šešto vitamino ir folio rūgšties. Šie junginiai padeda gaminti neuromediatorius — chemines medžiagas, kurios perduoda signalus tarp smegenų ląstelių. Ir formuoja mieliną — apsauginį sluoksnį aplink nervus, be kurio signalai tiesiog nesugeba keliauti pakankamai greitai.
– Varškė duoda baltymų ir šiek tiek B vitaminų, – pasakė Dovilė. – Bet šito viso komplekso — ne. Saulėgrąžų pasta veikia smegenis per kelis kelius vienu metu.
Širdis ir imunitetas — bonusas
Dovilė pridėjo dar du argumentus.
– Pastoje yra fitosterolių, – pasakė ji. – Tai augaliniai junginiai, kurie mažina blogąjį cholesterolį kraujyje. O kai cholesterolis mažesnis — smegenų kraujotaka geresnė. Smegenys gauna daugiau deguonies ir maistinių medžiagų.
Cinkas ir selenas — du mineralai, kurie stiprina imuninių ląstelių veiklą ir padeda organizmui greičiau reaguoti į infekcijas. Magnis reguliuoja energijos apykaitą ir palaiko nervų sistemos darbą — todėl pavalgius pastos jaučiasi ne sunkumas, o energija ir aiškumas.
– Tai ne užtepėlė, – pasakė Dovilė. – Tai maistinių medžiagų bomba, kuri atrodo ir skamba kaip paprasta užtepėlė. Bet viduje — viskas, ko reikia smegenims, širdžiai ir imunitetui.
Kaip pasigaminti namuose
Dovilė perspėjo — parduotuvėje dažnai būna priedų: cukraus, konservantų, emulsiklių. Todėl geriau gaminti namuose.
– Mirkyk saulėgrąžų sėklas dvi valandas vandenyje, – paaiškino ji. – Tada virk, kol suminkštės. Sumaišyk blenderiu su džiovintais pomidorais ir smulkintu česnaku. Druska, pipirai — pagal skonį. Galima pridėti baziliko arba laiškinių svogūnų.
Trisdešimt minučių darbo — ir šaldytuve stovi stiklainėlis, kurio užtenka savaitei. Be jokių priedų, be konservantų, be emulsiklių. Ir kainuoja perpus pigiau nei parduotuvėje — nes saulėgrąžų sėklos yra vienas pigiausių produktų lentynoje.
Ne vietoj varškės — bet šalia
Paklausiau Dovilės — ar reikia atsisakyti varškės?
– Ne, – atsakė ji. – Varškė gera dėl baltymų ir kalcio. Bet jei ryte valgai tik varškę — smegenys negauna to, ko joms labiausiai reikia. Pakeisk porą rytų per savaitę saulėgrąžų pasta — ir pajusi skirtumą po kelių savaičių. Aiškesnis protas. Mažiau „rūko” po pietų. Geresnis susikaupimas.
Tą savaitę pasigaminau pirmą stiklainėlį. Tepiau ant duonos su pomidoru viršuje. Skonis — riešutinis, sodrus, netikėtai geras. Po dviejų savaičių pastebėjau — popietinis nuovargis sumažėjo pastebėtai. Varškė liko šaldytuve — bet dabar dalinu savaitę per pusę. Pusė — varškės rytas. Pusė — saulėgrąžų pasta. Smegenys ačiū nepasakė — bet jaučiu, kad galvoja aiškiau nei anksčiau. O varškė nieko blogo nepadarė — tiesiog dabar žinau, kad yra kažkas dar geresnio.





