Išėjau į kiemą ir sustingau. Prie laiptų, šalia gėlių lysvės, sėdėjo dvi katės – ir tarp jų, visiškai ramiai, tupėjo ežiukas. Ne bėgo, nesisuko į kamuolį, nestatė spyglių. Tiesiog sėdėjo. O katės – nei pūtė, nei šnypštė, nei bandė liesti. Visos trys būtybės tiesiog buvo kartu, tarsi tai būtų normaliausia pasaulyje.
Pirma mintis – griebtis telefono ir nufotografuoti, nes niekas nepatikės.
Kodėl katės nepuolė – ir kodėl ežiukas nesigynė
Intuicija sako: katė – plėšrūnė, ežiukas – grobis. Bet realybė sudėtingesnė. Katės yra smalsūs gyvūnai, kurie ne viską, kas juda, traktuoja kaip maistą. Ežiukas joms yra neįprastas objektas – kvepia kitaip nei pelė, atrodo kitaip nei paukštis, o spygliai siunčia labai aiškią žinutę: geriau neliesti.
Dauguma kačių, susidūrusios su ežiuku pirmą kartą, pauosto, apsižiūri ir… palieka ramybėje. Ne iš baimės – o todėl, kad spyglių barjeras neatrodo vertas pastangų. Katės yra pragmatikės – jos nekovoja dėl to, kas neapsimoka.
Ežiukas, savo ruožtu, irgi vertina situaciją. Jei katė nesielgia agresyviai – nėra priežasties susisukti. Spyglių statymasis yra energijos kaina, kurios ežiukas vengia, jei nėra tikros grėsmės. Todėl ramus, tyrinėjantis katės elgesys jam signalizuoja: čia saugu.
Ir taip atsiranda scena, kuri atrodo neįmanoma – du skirtingi pasauliai, susitikę prie laiptų, kurie tiesiog nusprendžia, kad konfliktas nereikalingas.
Ar tai tikra draugystė – ar tiesiog tolerancija
Zoologai sakytų: tai ne draugystė žmogiška prasme. Tai tarpusavio tolerancija, paremta abipusiu naudos skaičiavimu. Katė neturi priežasties pulti – ežiukas neturi priežasties gintis. Abu gauna tai, ko nori: ramybę.
Bet kas stebėjo tokias scenas ilgiau – žino, kad kartais tai peržengia paprastą toleranciją. Katės, kurios reguliariai susiduria su ežiukais tame pačiame kieme, pradeda juos ignoruoti kaip kaimynus – ne kaip grėsmę ir ne kaip grobį. Ežiukai, pripratę prie kačių kvapo, nustoja reaguoti į jų artėjimą. Tai nėra meilė – bet tai yra susitarimas, kuris veikia.
Sode tokia kaimynystė netgi naudinga. Ežiukai minta šliužais, sraigėmis ir vabzdžiais – būtent tais kenkėjais, kurių dauguma sodininkų negali atsikratyti. Katės kontroliuoja pelių ir žiurkių populiacijas. Kartu jie sudaro natūralią kenkėjų kontrolės komandą, kurios joks cheminis preparatas nepakeis.
Jei norite, kad ežiukai jaustųsi jūsų kieme saugiai – palikite neliečiamų kampų su krūmais ir lapais, kur jie gali slėptis dieną. Naudokite saugius kenkėjų masalus – geležies fosfato granules, ne metaldehidą, kuris ežiukams mirtinas. Ir niekada nelaistykite chemikalais tų vietų, kur žinote, kad jie lankosi.
Jei jūsų kieme gyvena ir katės, ir ežiukai – nesistenkite jų atskirti. Leiskite jiems patiems susitarti. Dažniausiai jie tai daro geriau nei mes.
Kiek dar tokių netikėtų santykių vyksta mūsų kiemuose – ir mes jų tiesiog nepastebime?
