Tarpupirščiai. Štai kur prasideda dauguma pėdų infekcijų. Sužinojau apie tai atsitiktinai, kai pirmą kartą apsilankiau pas podologę Ingą.

Atėjau pas ją dėl įtrūkusio kulno. Bet pokalbis pakrypo visai kita kryptimi.

„Pirma — pažiūrėkime, kaip plaunate pėdas,” — pasakė ji. — „Devynis kartus iš dešimties problema prasideda nuo to.”

Inga pradėjo kalbėti, ir aš ėmiau skaičiuoti, kiek klaidų darau kasdien. Šeštą paminėjus, suėmė juokas. Ir liūdesys vienu metu.

Pirma klaida: praleidi vietą tarp pirštų

„Tai vieta, kuri lieka drėgna ilgiausiai,” — sakė Inga. — „Trichophyton mentagrophytes. Tai grybelis, kuris ten prasideda. Sąlygos jam idealios — šiluma, drėgmė, mažai oro.”

Daugelis žmonių muiluoja pėdą iš viršaus, paskui iš apačios — ir užbaigia. Tarpus tarp pirštų ignoruoja visiškai.

„Skirtingai nuo kitų vietų, šie tarpeliai patys neišsivalo,” — pridūrė ji.

Antra klaida: nesausini iki galo

Pirmoji klaida turi tęsinį. Po dušo dauguma žmonių rankšluosčiu nubraukia padus, sukiša kojas į kojines ir eina toliau.

Tarpupirščiai lieka drėgni.

„Šešių valandų pakanka, ir grybelio kolonija pradeda formuotis,” — paaiškino Inga. — „Naktį po antklode, šiltose kojinėse — geriau aplinkos jam neįsivaizduosi.”

Sausindami pėdas, eikite per kiekvieną tarpą atskirai. Po penkias sekundes. Tai užima ne ilgiau nei 30 sekundžių, bet pakeičia viską.

Trečia klaida: per karštas vanduo

„Atrodo, kad daugiau kaitinant — geriau švarinama,” — sakė Inga. — „Tačiau yra atvirkščiai.”

Per karštas vanduo pažeidžia odos lipidų barjerą. Susidaro mikroskopinės plyšios, per kurias bakterijos ir grybeliai patenka į odą.

Šilta, ne karšta. Maždaug 35–37 °C. Toks vanduo apvalo, bet nepažeidžia.

Ketvirta–šešta: muilas, šveitimas, drėkinimas

Likusios trys klaidos seka tą patį principą.

Stiprūs aromatizuoti muilai sausina odą ir nuplauna apsauginius riebalus. Renkitės bekvapius produktus, ypač jei oda jautri.

Agresyvus šveitimas pumza atrodo naudingas, bet sukelia mikroįtrūkimus. Patogenai patenka į vidų. Ramūs, švelnūs judesiai — saugesni nei stipri trintis.

Drėkinimas po dušo. Daugelis žmonių jį visiškai praleidžia. „Pėdų oda yra storiausia kūne, bet būtent ji greičiausiai įtrūksta,” — sakė Inga. — „Karbamido kremas po dušo, kai oda dar drėgna — tai stipriausia priemonė.”

Kremą reikia tepti iškart. Per pirmas tris minutes po dušo. Vėliau efektas mažėja.

Kada kreiptis pas gydytoją

Inga įspėjo dėl penkių požymių, kurių negalima ignoruoti.

Nuolatinis pleiskanojimas tarp pirštų. Raudonumas, kuris nepraeina po dviejų savaičių. Nagų spalvos pakitimas — pageltimas, sustorėjimas, trupėjimas. Įtrūkimai, kurie nesigydo. Patinimas su skausmu.

„Diabetikai ir žmonės su silpna kraujotaka turi reaguoti dar greičiau,” — pridūrė ji. — „Tai, kas sveikam žmogui būtų niekis, jiems gali baigtis labai blogai.”

Trijų savaičių testas

Inga davė man užduotį. Tris savaites laikytis šių taisyklių, paskui grįžti.

Grįžau po mėnesio. Kulno įtrūkimo nebebuvo. Tarpupirščiai — be jokios pleiskanos. Net nagai atrodė kitokie — tvirtesni, blizgesni.

„Dabar pati pasitikrinkite,” — sakė ji. — „Pravažiuokite pirštu tarp pirštų po dušo. Jei drėgna — Jūs darėte tą pačią klaidą, kurią daro 80 % žmonių.”

Pravažiavau. Sausa.

Tą vakarą supratau, kad sveikatos paslaptys dažnai slypi paprasčiausiose vietose. Reikia tik žinoti, kur žiūrėti.