Dvidešimt metų kepiau krevetes taip, kaip išmokė mama: keptuvėje su gausiai aliejaus, kol apskrunda auksinės. Skanu, greitai, visi giria.
Kai dietologė paklausė, kaip ruošiu krevetes, ir aš atsakiau – ji pasakė tiesiai: „Jūs kiekvieną kartą sunaikinate būtent tai, dėl ko krevetės yra vertingos.”
Astaksantinas – medžiaga, kurios netenkate kiekvieną kartą kepant
Krevetės nėra tik baltymai. Jose yra astaksantinas – vienas stipriausių natūralių antioksidantų, atsakingas už priešuždegimines savybes ir ląstelių apsaugą.
Problema ta, kad astaksantinas yra jautrus karščiui. Aukšta kepimo temperatūra jį tiesiog suardo. Panardintos į karštą aliejų, krevetės praranda būtent tą junginį, dėl kurio jas verta valgyti.
Bet tai dar ne viskas. Kepant krevetės sugeria nemažai aliejaus – tai liesas baltymų šaltinis virsta sočiųjų riebalų kupinu patiekalu. Natūrali nauda širdžiai ir kraujagyslėms dingsta, o vietoje jos atsiranda metabolinė rizika.
„Keptos krevetės – tai kaip vitaminų tabletė, kurią prieš geriant pirmiau sudeginote,” – paaiškino dietologė.
Trys būdai, kurie išsaugo viską
Virimas – paprasčiausias ir saugiausias. Vidutinė kaitra, kelios minutės – astaksantinas lieka nepažeistas, jokių papildomų riebalų. Skonis švelnesnis, bet maistinė vertė maksimali.
Garinimas – dar geriau. Krevetės neliečia vandens, todėl ne tik antioksidantai, bet ir mineralai išlieka neprarandami. Užtrunka vos keturias–penkias minutes.
Trumpas apkepinimas keptuvėje – kompromisas tiems, kurie nori skonio. Alyvuogių arba avokadų aliejus, vidutinė kaitra, dvi minutės iš kiekvienos pusės. Krevetės gauna spalvą ir tekstūrą, bet nesugeria tiek riebalų kaip giliai kepant.
Dietologė pabrėžė vieną taisyklę: „Temperatūra – viskas. Kuo žemesnė kaitra, tuo daugiau astaksantino lieka.”
Kodėl kepimas aliejuje – blogiausias pasirinkimas
Gilus kepimas sumuša viską, ką krevetė turi gero. Aukšta temperatūra suardo antioksidantus. Krevetės sugeria aliejų ir tampa riebios. Susidaro potencialiai kenksmingi junginiai, galintys paveikti virškinimą ir širdies sveikatą.
Liesas baltymų šaltinis per kelias minutes virsta sočiųjų riebalų gausiu patiekalu. Tai ne maisto gaminimas – tai maistinės vertės naikinimas.
Kiek krevečių galima valgyti per savaitę
Gera žinia: krevetės priskiriamos prie mažai gyvsidabrio turinčių jūros gėrybių. Sveikatos gairėse rekomenduojama per savaitę suvartoti apie du šimtus trisdešimt gramų mažai gyvsidabrio turinčių jūros gėrybių – krevetes šį kiekį lengvai atitinka.
Palyginti su rykliais ar durklažuvėmis, krevečių gyvsidabrio bioakumuliacija minimali. Tai reiškia, kad galite jas valgyti reguliariai – svarbu tik, kaip jas ruošiate.
Nuo to pokalbio su dietologe praėjo keturi mėnesiai. Keptuvę su gausiai aliejaus pakeičiau garintuvu. Skonis kitoks – pripratau per savaitę. O kai paskutiniai tyrimai parodė pagerėjusius uždegimo rodiklius, supratau, kad dietologė buvo teisi nuo pirmo sakinio.
