Stovėjau kieme ir žiūrėjau, kaip penkiametė dukra bėga prie ežiuko, kuris ramiai suko ratą po krūmu. „Mama, noriu jį paimti!” – sušuko ji. Instinktyviai pagriebiau ją už rankos ir pasakiau: „Ne.” Bet negalėjau paaiškinti, kodėl – kol nepaskambinau veterinarui Jonui.
Jo atsakymas buvo ilgesnis ir rimtesnis, nei tikėjausi.
Erkės, blusos, salmonelė ir grybelis
Jonas pradėjo nuo erkių. „Vienas ežiukas gali nešioti keliasdešimt ar net šimtus erkių vienu metu,” – pasakė jis. Priežastis paprasta: ežiai maitinasi arti žemės, kur erkės tyko ant žolės. O jų tankūs spygliai sukuria tobulą slėptuvę – prisitvirtinusios erkės lieka paslėptos, ir pats gyvūnas negali jų pasiekti nei kasydamasis, nei laižydamasis.
Tos erkės nėra tik nemaloni detalė. Jos gali pernešti Laimo boreliozę, erkių platinamą encefalitą ir tuliaremiją. „Laimo liga prasideda nuo karščiavimo ir nuovargio, bet jei nepastebima – gali pažeisti sąnarius, nervus ir širdį,” – sakė Jonas. „Ir ji nebūtinai pasireiškia iškart – simptomai gali atsirasti po kelių savaičių.” Erkių encefalitas gali prasidėti kaip gripas, trumpam pagerėti ir grįžti su meningitu ar sunkiu neurologiniu susirgimu. Tuliaremija sukelia karščiavimą, patinusius limfmazgius ir opą įkandimo vietoje.
Bet erkės – ne vienintelė problema. Ežiai gali nešioti salmonelės sukėlėjus virškinamajame trakte – jie plinta per prisilietimą ar kontaktą su išmatomis. Blusos gali persikelti ant žmonių ar augintinių. O kai kurie ežiai turi dedervine susijusių grybelinių infekcijų, kurios sukelia niežtinčius, sunkiai gyjančius odos pažeidimus žmonėms ir gyvūnams.
Jonas buvo tiesmukas: „Viskas, ką reikia žinoti – ežiukas atrodo mielas, bet jis yra laukinė gamta. O laukinė gamta nešioja tai, ko namuose nenorite.”
Spygliai ir įkandimai – ne niekis
Antras dalykas, kurį Jonas pabrėžė – fizinė rizika. Ežio spygliai pakankamai aštrūs, kad pradurtų odą. Žaizda gali kraujuoti, uždegti, o jei spyglio galiukas lūžta – fragmentas gali likti įstrigęs ir sukelti infekciją ar uždelstą gijimą.
Įkandimai retesni, bet irgi galimi – ir gali įnešti bakterijų tiesiai į žaizdą. „Bet kokia durtinė žaizda ar įkandimas turėtų būti laikomas tikra žaizda,” – sakė Jonas. „Nuplauti, dezinfekuoti, stebėti. Jei atsiranda paraudimas, patinimas ar karščiavimas per artimiausias savaites – pas gydytoją be dvejojimų.”
Jei tikrai reikia ežiuką perkelti – storos pirštinės arba kastuvas. Plikomis rankomis niekada. Laikyti atokiai nuo vaikų ir augintinių. Po kontakto – rankas kruopščiai su muilu, drabužius patikrinti dėl erkių ir nedelsdami išskalbti.
Dabar dukra žino taisyklę: ežiukus žiūrime iš tolo ir gėrimės jais iš saugaus atstumo. Jei norite pamatyti ežiuką – žiūrėkite ir džiaukitės. Bet jei norite jį paimti – pagalvokite, ką jis nešioja ant savęs ir savyje. Tai ne žaislas – tai laukinis gyvūnas.
