Dvejus metus gėriau priešuždegimines tabletes ir tepiau gelį ant kairiojo kelio. Ortopedas darė rentgeną, MRT – viskas atrodė normaliai. „Šiek tiek nusidėvėjimo, amžiaus dalykas,” – sakė jis. O skausmas niekur nedingo.
Kai reabilitologas Tadas pirmą kartą apžiūrėjo ne kelį, o klubą ir nugarą, supratau, kad dvejus metus gydžiau ne tą vietą.
Ten, kur iš tikrųjų slepiasi problema
„Parodyk man, kaip atsisėdi ir atsistoji,” – paprašė Tadas per pirmą vizitą. Jokio kelio čiupinėjimo, jokio rentgeno. Žiūrėjo į klubus, nugarą, laikyseną.
„Tavo klubo stabilizatoriai susilpnėję, o juosmens segmentuose yra spaudimas. Nervai iš ten siunčia signalus žemyn – ir tu jauti skausmą kelyje, nors pats kelis sveikas,” – paaiškino jis.
„Tai skausmas kelyje – bet ne nuo kelio?” – pakartojau netikėdamas.
„Maždaug devyniasdešimt procentų kelio skausmo atvejų kyla iš struktūrų aukščiau – klubo arba juosmens stuburo. Kelis tiesiog yra tarp dviejų didelių sąnarių ir tampa galutiniu tašku, kur susikaupia visa kompensacija,” – atsakė Tadas. „Pats kaulas skausmo receptorių net neturi – skauda raumenis, raiščius, nervus aplink jį.”
Keturi judesiai vietoj tabletės
Tadas nedavė jokių vaistų. Vietoj to – keturis pratimus, kuriuos turėjau daryti kasdien.
Pirmas – keliavimas keturpėsčia. „Tai švelniai apkrauna sąnarines struktūras ir skatina sinovinio skysčio pasiskirstymą – kelio tepimą iš vidaus,” – sakė jis.
Antras – sėdėjimas ant kulnų. „Per kelias savaites ištempsi sutrumpėjusius šlaunies raumenis. Jie traukia girnelę į šoną ir sukelia skausmą, nors pats kaulas sveikas.”
Trečias – sėdint traukti pirštus į save. „Tai atleidžia užpakalinių kelio struktūrų spaudimą ir pailgina blauzdos raumenis.”
Ketvirtas – pritūpimai su atrama. „Ritmiški susitraukimai sukuria siurblio efektą – kelio viduje pradeda cirkuliuoti maistinės medžiagos, kurios atnaujina audinį.”
Kodėl poilsis daro priešingai
Pirma savaitė buvo sunki – norėjosi tiesiog gulėti ir nelankstytis. Tadas iš anksto buvo įspėjęs: „Poilsis – blogiausia, ką gali daryti lėtiniam kelio skausmui. Kai nejudi, raiščiai atsileidžia, raumenys nyksta, sąnario mityba sustoja.”
„Tai kaip užburtas ratas?” – pasitikslinau telefonu po trijų dienų.
„Būtent. Skauda – saugoji – nejudi – raumenys silpsta – kelis dar labiau kenčia. Judėjimas tą ratą sulaužo,” – patvirtino jis. „Ir dar – skrandis tau dėkingas bus, nes priešuždegiminiams vaistams jis irgi ne iš laimės tirpsta.”
Po trijų mėnesių
Pirmas mėnuo – vos juntamas skirtumas, kartais net atrodė, kad blogiau. Tadas buvo sakęs, kad tai normalu – kūnas priešinasi naujam judesiui. Antras – rytinis sustingimas pradėjo trumpėti iš dvidešimties minučių į penkias. Trečias – viena diena supratau, kad per visą savaitę neišgėriau nė vienos tabletės.
Ne todėl, kad užmiršau – tiesiog nebereikėjo.
Šiandien darau tuos pačius keturis pratimus kiekvieną rytą prieš dušą. Užtrunka dešimt minučių – mažiau nei kosulio sirupo poveikio laukimas. Kelis nėra tobulas – po ilgo sėdėjimo dar jaučiasi – bet tas nuolatinis, kasdieninis skausmas, su kuriuo gyvenau dvejus metus, dingo.
Tabletės vis dar guli stalčiuje. Tadas sakė: „Jei po trijų mėnesių jų neprireiks – išmesk.” Dar neišmečiau – bet jau ir nebeprisimenu, kada paskutinį kartą atidariau tą stalčių.
