„Maniau, kad riebalai tiesiog guli ir nieko nedaro.” Taip pasakė pacientas endokrinologei, kai ji parodė jam kraujo tyrimų rezultatus. Jo atsakas buvo nuoširdus – ir būtent taip galvoja dauguma. Bet tiesa visiškai kitokia.
Endokrinologė, aštuoniolika metų dirbanti su medžiagų apykaitos sutrikimais, tą dieną paaiškino jam tai, kas pakeitė jo požiūrį: „Riebalinis audinys nėra sandėlis. Tai liauka. Ji gamina hormonus, uždegimines medžiagas ir signalus, kurie keičia viską – nuo imuniteto iki nuotaikos.”
Tylus uždegimas, kurio nejuntate
Kuo daugiau riebalinio audinio – tuo daugiau uždegimą skatinančių medžiagų organizme. Ne to uždegimo, kurį jaučiate užsimušę kelį, o lėtinio, žemo laipsnio, kuris veikia fone kaip nuolat dirbantis variklis.
Gastroenterologė, tyrinėjanti pilvo ertmės riebalų poveikį vidaus organams, aiškina paprastai: „Visceralinis riebalų sluoksnis – tas, kuris kaupiasi aplink organus pilve – yra pats pavojingiausias. Jis išskiria citokinus, kurie palaiko nuolatinę uždegimo būseną. Organizmas tam tikra prasme kovoja pats su savimi. Ir tai vyksta metus, dešimtmečius – kol pasireiškia pasekmės.”
Tos pasekmės – silpnesnis imunitetas, dažnesnės infekcijos, ilgesnis atsigavimas po ligų.
Trys hormonai, kurie pradeda veikti kitaip
Bet uždegimas – tik pradžia. Perteklinis svoris keičia trijų svarbiausių hormonų veikimą, ir šie pokyčiai sukuria užburtą ratą.
Leptinas – hormonas, kuris turėtų signalizuoti „pakanka, pasisotinau”. Kai riebalinio audinio per daug, leptino irgi per daug – ir organizmas nustoja į jį reaguoti. Žmogus valgo, bet sotumo jausmas neateina.
Insulinas – pradeda veikti neefektyviai. Visceraliniai riebalai blokuoja insulino signalus, gliukozės lygis kraujyje kyla, medžiagų apykaita lėtėja.
Kortizolis – streso hormonas – pakyla dėl nuolatinio uždegimo. O padidėjęs kortizolis skatina tolesnį riebalų kaupimąsi pilvo srityje.
Diabetologė, penkiolika metų konsultuojanti pacientus su metaboliniu sindromu, mato tą patį scenarijų kasdien: „Žmonės bando numesti svorio vien dieta, bet jų hormonai jau dirba prieš juos. Todėl pirmas žingsnis – suprasti, kas vyksta viduje, o ne tiesiog mažinti kalorijas.”
Kodėl imunitetas silpnėja
Yra dar viena pasekmė, apie kurią kalbama per retai. Perteklinis svoris tiesiogiai silpnina imuninę sistemą. Padidėjęs leptino kiekis pažeidžia užkrūčio liauką – organą, kuriame bręsta T limfocitai, pagrindiniai kovotojai su virusais.
Be to, vitaminas D – svarbus imuniteto palaikytojas – tiesiog „įstringa” riebaliniame audinyje ir nepasiekia ląstelių, kurioms jo reikia. Imunologė, tirianti nutukimo poveikį imuninei funkcijai, pastebi: „Štai kodėl papildai ne visada padeda. Žmogus geria vitamino D kapsules, bet jo organizmas nesugeba jų efektyviai įsisavinti, kol nesprendžiamas pagrindinis metabolinis sutrikimas.”
Nuo ko pradėti
Atsakymas – ne nuo dar vienos dietos ar papildo. Gydytojai rekomenduoja pradėti nuo išsamaus kraujo tyrimo: hormonų lygiai, uždegimo žymenys, vitamino D statusas, gliukozės ir insulino santykis.
Kai žinai, kas konkrečiai sutriko – gali veikti tikslingai. Sumažinus visceralinių riebalų kiekį pradeda mažėti uždegimas, atsistato hormonų balansas, imuninė sistema pamažu atgauna jėgas.
Tai ne greitas procesas. Bet tai vienintelis, kuris iš tiesų veikia – ne simptomus, o priežastis.
