Mano katė visada buvo aktyvi. Žaidė, tyrinėjo, lipo ant visko, kas aukščiau nei pusė metro.
Paskui – nustojo. Tiesiog gulėjo. Valgė mažiau. Slėpėsi spintoje.
„Gal serga?” pagalvojau ir nuvežiau pas veterinarę.
Ji apžiūrėjo, padarė tyrimus. Viskas gerai. Bet tada pasakė kažką netikėto:
„Tavo katė gali būti depresijoje.”
Pirmas požymis: per daug miega ir nieko nedomina
„Katės miega daug – tai normalu,” aiškino veterinarė. „Bet jei tavo katė miega dar daugiau nei įprasta IR nebesidomi žaislais, tyrinėjimu, tuo, kas anksčiau ją džiugino – tai signalas.”
Mano katė tikrai tapo letargiška. Anksčiau bėgdavo prie durų, kai grįždavau. Dabar – net nepakeldavo galvos.
„Keli dienų letargija – gal tiesiog nuotaika. Jei tęsiasi savaitę ir ilgiau – verta susirūpinti.”
Antras požymis: valgymo ir tualeto pokyčiai
„Depresija veikia apetitą,” tęsė veterinarė. „Katė gali nustoti valgyti arba, priešingai, pradėti persivalgyti. Abu variantai – signalas.”
Tas pats su tualetu. Jei katė staiga pradeda šlapintis ne kraiko dėžutėje – tai ne „kerštas” ir ne „protestas”.
„Tai emocinis diskomfortas,” paaiškino ji. „Katės taip išreiškia, kad kažkas negerai.”
Mano katė – nustojo valgyti pusę porcijos. Nepastebėjau iškart, bet veterinarė paklausė ir tada supratau.
Trečias požymis: socialinio elgesio pokyčiai
„Tavo katė buvo draugiška, o dabar slepiasi?” klausė veterinarė.
Taip. Būtent taip.
„Arba priešingai – buvo savarankiška, o dabar nuolat lipte – tai irgi signalas.”
Katės, kurios jaučiasi blogai emociškai, keičia santykį su žmonėmis. Arba atsitraukia visiškai, arba tampa prisirišusios, tarsi ieškotų paguodos.
„Ir vokalizacija,” pridūrė ji. „Jei tyli katė pradeda miauksėti be priežasties – tai ne kaprizai. Tai liūdesys.”
Ketvirtas požymis: per daug laižosi
„Streso sukeltas groomingas – dažnas dalykas,” paaiškino veterinarė. „Katė laižosi tiek intensyviai, kad pradeda plinkti.”
Tai savęs raminimo mechanizmas. Kaip žmogus, kuris streso metu graužia nagus.
„Bet pirmiausia reikia atmesti odos ligas ar parazitus,” perspėjo ji. „Tik tada galima kalbėti apie psichologinę priežastį.”
Penktas požymis: destruktyvus elgesys
„Jei katė staiga pradeda draskytis ten, kur anksčiau nesidrasko, niokoti augalus, versti daiktus – ji bando tau kažką pasakyti.”
Tai ne „blogumas”. Tai stresas, kurio katė negali kitaip išreikšti.
„Katės neturi žodžių,” pasakė veterinarė. „Jų elgesys – jų kalba.”
Ką daryti
Veterinarė patarė:
Grąžinti rutiną. Katės mėgsta nuspėjamumą – maitinimą tuo pačiu laiku, žaidimą tuo pačiu laiku.
Sukurti saugias erdves. Aukštas lentynas, slėptuves, kur katė gali pasijusti saugi.
Daugiau dėmesio. Ne prievartinio – bet būti šalia, leisti katei pačiai nuspręsti, kada nori bendrauti.
„Jei po dviejų savaičių nepagerėja – grįžk,” pasakė ji. „Kartais reikia daugiau pagalbos.”
Po mėnesio mano katė vėl žaidė. Ne taip aktyviai kaip anksčiau, bet žaidė.
Ir vėl bėgo prie durų, kai grįždavau namo.
