Kai pirmą kartą perskaičiau apie šį atradimą, pagalvojau – neįmanoma. Plastikas, kuris ištirpsta vandenyje? Tai prieštarauja viskam, ką žinome.
Bet kai giliau pasidomėjau, supratau – tai gali būti vienas svarbiausių aplinkosaugos proveržių per pastaruosius dešimtmečius.
Japonijos mokslininkai iš Riken centro ir Tokijo universiteto sukūrė medžiagą, kuri keičia viską.
Problema, kurią visi žinome, bet niekas neišsprendžia
Kasmet į vandenynus patenka milijonai tonų plastiko. Iki 2040 metų šis skaičius gali trigubai padidėti.
Įprastas plastikas vandenyje išlieka šimtmečius. Jis neskęsta, neiškyla – tiesiog plūduriuoja ir lėtai suyra į vis mažesnes daleles.
Mikroplastikas – tai blogiausias scenarijus. Jį suėda žuvys, paukščiai, vėžliai. Jis patenka į maisto grandinę. Galiausiai – į mūsų lėkštes.
„Perdirbimas neveikia,” sakė aplinkosaugos specialistas Tomas. „Surenkame tik mažą dalį. O ta, kuri patenka į vandenyną – lieka ten amžinai.”
Kaip veikia naujas plastikas
Japonų atradimas naudoja druskos jautrumą.
Laboratorijoje mažos plastiko dalys visiškai ištirpo per valandą sūriame vandenyje. Ne sutrūko į gabalėlius – būtent ištirpo.
Medžiaga suyra į pradinius komponentus, kuriuos vėliau natūraliai apdoroja bakterijos. Jokio mikroplastiko, jokių likučių.
Svarbu: naudojimo metu plastikas išlaiko visas įprastas savybes. Jis tvirtas, patikimas, funkcionalus. Tik patekęs į sūrų vandenį – pradeda irti.
Sausumoje, kur druskos koncentracija mažesnė, skilimas trunka ilgiau – apie du šimtus valandų.
Kodėl greitis keičia viską
Ankstesnės „biologiškai skaidžios” alternatyvos turėjo problemą – jos irgi irsta, tik per dešimtmečius.
Per tą laiką mikroplastikas vis tiek susidaro ir patenka į ekosistemą.
Valandos greitis – visiškai kita istorija. Plastikas tiesiog neturi laiko pakenkti.
„Tai kaip skirtumas tarp lėto nuodo ir vandens,” paaiškino Tomas. „Abu skysčiai, bet poveikis – kardinaliai kitoks.”
Kada pasieksime parduotuves?
Štai kur prasideda sudėtingoji dalis.
Laboratorijoje viskas veikia puikiai. Bet nuo laboratorijos iki parduotuvės lentynos – ilgas kelias.
Reikia išspręsti gamybos kaštus – nauja medžiaga turi konkuruoti su pigiu tradiciniu plastiku.
Reikia reguliavimo patvirtinimo – įrodyti, kad tirpimo produktai saugūs aplinkai.
Reikia pramonės partnerių – kas investuos į naują technologiją?
„Optimistinis scenarijus – penkeri–dešimt metų,” prognozavo mokslininkai.
Pesimistinis – kad technologija liks laboratorijoje, nes verslas pasirinks pigesnį kelią.
Kas pasikeis, jei pavyks
Jei ši technologija bus sėkmingai komercializuota, poveikis bus milžiniškas.
Pakuotės, kurios neužterš vandenynų. Žvejybos įrankiai, kurie netaps mirties spąstais gyvūnams. Vienkartiniai gaminiai, kurie tikrai išnyks.
Jūrų ekosistemos galėtų pradėti atsigauti. Maisto grandinėje sumažėtų mikroplastiko.
„Tai ne panacėja,” perspėjo Tomas. „Bet tai pirmas realus žingsnis ne surinkti plastiką, o padaryti jį nekenksmingą.”
Stebėsiu šią technologiją atidžiai. Gal pagaliau turime sprendimą, kuris veikia.
