Dauguma žmonių čekį išmeta iš karto arba palieka krepšyje, kol jis suplyšta. Bet teisininkas Mindaugas V. sako, kad tai gali kainuoti šimtus eurų.
„Kiekvieną mėnesį pas mane ateina žmonės, kurie nori grąžinti prekę, bet negali – nes neturi čekio. O jei būtų pasilikę tą popierėlį, problema būtų išspręsta per penkias minutes.”
Jis nusprendė paaiškinti, kokias teises turi pirkėjai ir kodėl čekis – svarbesnis dokumentas nei atrodo.
14 dienų taisyklė
Mindaugas V. paaiškino pagrindinę vartotojų teisę.
„Pagal Lietuvos įstatymus, pirkėjas turi teisę grąžinti nekokybišką prekę per 14 dienų nuo pirkimo. Be jokių paaiškinimų, be jokių priežasčių. Tiesiog – nepatiko, grąžinu.”
Jis pabrėžė svarbų niuansą.
„Bet parduotuvė gali prašyti įrodymo, kad pirkote būtent pas juos. Čekis – paprasčiausias būdas tai padaryti. Be jo – prasideda problemos.”
Rasa L., 38 metų vadybininkė iš Klaipėdos, patyrė tai savo kailiu.
„Nusipirkau batus už 120 eurų. Po trijų dienų pasirodė, kad spaudžia. Atėjau grąžinti – o čekio neturiu. Parduotuvė atsisakė priimti. Sakė – įrodykite, kad čia pirkote. Likau ir be pinigų, ir su netinkamais batais.”
Ką daryti, jei čekio neturite
Teisininkas paaiškino alternatyvas.
„Jei mokėjote kortele – banko išrašas gali būti įrodymas. Bet tai užtrunka – reikia prašyti banko, laukti. Kai kurios parduotuvės priima, kai kurios – ne. Čekis visada veikia.”
Jis pridūrė dar vieną svarbų dalyką.
„Elektroninis čekis į el. paštą – toks pat galiojantis kaip popierinis. Jei parduotuvė siūlo siųsti čekį į el. paštą – sutikite. Niekada neprarasite, lengva rasti.”
Rasa L. dabar elgiasi kitaip.
„Turiu dėžutę, kur metu visus čekius. Po dviejų savaičių išmetau. Užtrunka sekundę įmesti, bet gali sutaupyti šimtus eurų ir nervų.”
Garantiniai čekiai – kita istorija
Mindaugas V. paaiškino skirtumą tarp paprastų ir garantinių čekių.
„14 dienų – tai grąžinimo teisė. Bet jei prekė sugedo po mėnesio ar metų – veikia garantija. Ir čia čekis dar svarbesnis, nes įrodo pirkimo datą.”
Jis pateikė pavyzdį.
„Žmogus nusipirko skalbimo mašiną su dvejų metų garantija. Po pusantrų metų sugedo. Bet čekio nerado. Gamintojas pasakė – įrodykite, kada pirkote. Be įrodymo – remontas mokamas.”
Andrius K., 45 metų programuotojas iš Vilniaus, išmoko fotografuoti čekius.
„Kiekvieną brangesnį pirkinį – nuo 50 eurų – nufotografuoju čekį ir įkeliu į atskirą aplanką telefone. Popierius išblunka, bet nuotrauka lieka. Per trejus metus tai išgelbėjo bent tris kartus.”
Ką parduotuvės privalo daryti
Teisininkas išvardijo parduotuvių prievoles.
„Parduotuvė privalo priimti nekokybišką prekę net be čekio, jei galite kitaip įrodyti pirkimą – kortele, liudininkais, kamerų įrašais. Bet praktikoje tai sunku.”
Jis pabrėžė dar vieną teisę.
„Jei prekė nekokybiška – galite rinktis: grąžinti pinigus, pakeisti į kitą, arba taisyti. Parduotuvė negali jums primesti vieno varianto. Sprendžiate jūs.”
Rasa L. dabar žino savo teises.
„Kai paskutinį kartą atėjau grąžinti prekės, pardavėja bandė sakyti – mes tik keičiame. Pasakiau – pagal įstatymą, aš renkuosi. Paėmė ir grąžino pinigus. Žinios – tai galia.”
Mindaugas V. užbaigė paprastai.
„Čekis yra jūsų draudimo polisas. Kainuoja nulį, bet gali sutaupyti daug. 14 dienų – ne toks ilgas laikas. Tiesiog įmeskite į stalčių ir pamiršite. Kol neprireiks.”
Kitą kartą gavę čekį, galbūt verta ne išmesti, o įsidėti į kišenę. Kartais tas mažas popierėlis yra skirtumas tarp 120 eurų nuostolių ir penkių minučių grąžinimo procedūros.
