Tomas K. dirba kasininkų prekybos centre jau devynerius metus. Per tą laiką matė tūkstančius pirkėjų – ir pastebėjo, kad vieni visada išleidžia daugiau nei planavo, o kiti kažkaip sugeba išeiti tik su tuo, ko atėjo.
„Kai pradėjau dirbti, pats nustebau, kiek triukų parduotuvės naudoja, kad pirkėjai išleistų daugiau. Bet dar labiau nustebau, kai pamačiau, kaip kai kurie žmonės tuos triukus apeidavo.”
Jis sutiko pasidalinti tuo, ką išmoko per beveik dešimtmetį už kasos aparato.
Pirmas triukas – važiavimas prieš srovę
Tomas K. paaiškino, kad dauguma prekybos centrų suprojektuoti taip, kad pirkėjas eitų prieš laikrodžio rodyklę.
„Tai ne atsitiktinumas. Tyrimai rodo, kad einant prieš laikrodžio rodyklę žmonės išleidžia 7-10 procentų daugiau. Kažkas susiję su tuo, kaip veikia smegenys.”
Jis pastebėjo, kad kai kurie pirkėjai visada eina priešinga kryptimi.
„Iš pradžių galvojau – gal jie tiesiog kitokie. Bet paskui viena moteris prie kasos pasakė – aš visada einu ne taip, kaip visi. Išleisiu mažiau. Ir tikrai – jos čekiai visada mažesni nei vidutiniai.”
Vida S., 52 metų buhalterė iš Kauno, patvirtino šį metodą.
„Skaičiau apie tai prieš penkerius metus. Nuo tada visada einu priešinga kryptimi. Ir dar vienas dalykas – niekada nesimu krepšelio, tik rankinę. Ką neišnešu rankose – to man nereikia.”
Antras triukas – kainų žaidimas
Tomas K. pasakojo apie kainų etiketėse paslėptą informaciją.
„Kai kaina baigiasi 99 centais – tai psichologinis triukas, visi žino. Bet mažai kas žino, kad kai kuriose parduotuvėse kainos, kurios baigiasi 7 – reiškia, kad produktas greitai bus nurašytas.”
Jis pridūrė dar vieną pastebėjimą.
„Kai matote geltoną etiketę su užrašu ‘akcija’ – patikrinkite seną kainą. Kartais ‘akcijinė’ kaina yra tokia pati kaip buvo prieš mėnesį. Tiesiog etiketė kita.”
Algis M., 47 metų inžinierius iš Vilniaus, išmoko tikrinti kainas telefone.
„Turiu programėlę, kuri seka kainų istoriją. Kai matau ‘akciją’, patikrinu – ar tikrai pigiau. Maždaug trečdalis akcijų yra fiktyvi – kaina arba tokia pati, arba net didesnė nei prieš porą savaičių.”
Trečias triukas – strateginė lentynų vieta
Kasininkas atskleidė, už ką parduotuvės ima pinigus iš gamintojų.
„Akių lygyje stovi tie produktai, už kuriuos gamintojas sumokėjo daugiausiai. Tai nebūtinai geriausi ar pigiausi. Tiesiog tie, kuriuos nori parduoti.”
Jis patarė žiūrėti žemyn ir aukštyn.
„Pigiausi produktai dažniausiai apačioje, prie grindų. Reikia pasilenkti, bet sutaupysite. Aukščiau – specializuoti produktai, kartais kokybiškesni nei tie, kurie akių lygyje.”
Vida S. patvirtino: „Aš visada pradedu nuo apatinės lentynos. Tas pats ryžių pakelis gali kainuoti 1,50 arba 2,80 – skirtumas tik lentynos aukštis ir pakuotės spalva.”
Ketvirtas triukas – laikas ir diena
Tomas K. išdavė dar vieną paslaptį.
„Kai kuriose parduotuvėse antradieniais ir trečiadieniais kainos mažesnės nei savaitgalį. Nežymiai, bet reguliariai. Tai susiję su tiekimo grafikais ir atsargų valdymu.”
Jis pridūrė apie laiką.
„Vakare, prieš uždarymą, šviežių produktų skyriuje galima rasti nuolaidų iki 50 procentų. Parduotuvė nori parduoti, kol nepasibaigė galiojimas. Bet reikia ateiti paskutinę valandą.”
Algis M. skaičiavo savo sutaupymus.
„Kai pradėjau taikyti visus šiuos triukus – eiti kitą kryptimi, tikrinti kainas, žiūrėti į apatines lentynas, pirkti vakare – per mėnesį sutaupau apie 80 eurų. Per metus – beveik tūkstantis. Ir nieko neatsisakiau – tiesiog pirkau protingiau.”
Tomas K. užbaigė savo istoriją.
„Parduotuvės išleidžia milijonus, kad pirkėjai išleistų daugiau. Bet jei žinai jų triukus – gali žaisti tą patį žaidimą. Tik savo naudai.”
Kitą kartą eidami į parduotuvę, galbūt verta prisiminti – ne viskas, ką matote, yra taip, kaip atrodo. Kartais paprastas žvilgsnis į apatinę lentyną sutaupo daugiau nei bet kokia lojalumo kortelė.
